Jei Klaipėdos rajone lyja, tai ir gausiomis investicijomis

Jei Klaipėdos rajone lyja, tai ir gausiomis investicijomis

Iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Sigito Karbausko lūpų viename iš posėdžių išsprūdusi frazė, kad rajonas pasmerktas pinigams, tapo išsipildančia pranašyste. Daugiausia investicijų artimiausiu metu planuojama Sendvario seniūnijoje, Dirvupių kaime esančioje aerodromo teritorijoje, taip pat Kiškėnuose. Apie rekordines investicijas neseniai pranešė ir Gargžduose įsikūrusi gyvūnų ėdalo gamykla „Mars Lietuva“. Tačiau šiųmetis verslo kliūčių žemėlapis atskleidė, kad Klaipėdos rajonas verslo laisvės požiūriu reitinge smuktelėjo žemiau.

Patraukliausia – uostamiesčio pašonė

Apie naujų investicijų bangą Gargžduose lapkričio mėnesį organizuotame savivaldos ir verslo forume pranešė rajono meras Vaclovas Dačkauskas. Klaipėdos pašonėje esančios Sendvario seniūnijos Dirvupių kaimo 80 ha plote planuojami įspūdingi Vakarų medienos grupės, SBA projektai. Iš viso apie 300 mln. eurų sieksiančios investicijos bus skirtos trims gamykloms, tarp jų ir baldų pramonės vystymui, logistikos centrui. Manoma, kad tai sukurs apie 800 darbo vietų.

Kiškėnų kaime per trejus metus turėtų atsidaryti maisto produktų sandėliavimo ir perdirbimo gamyk­la, uosto krovai paruoštų produktų bazė, kurios apyvarta siektų maždaug 1 mln. tonų produkcijos per metus. Pramoninės teritorijos, apsuptos miško ir gyvenamų sodininkų bendrijų, vystymo koncepciją neseniai pristatė UAB „Sweco Lietuva“, bendrovės „Lokla“ bei Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“. Iš 13 ha sklypo 8 ha užims gamybos pastatai, kurių plotas sudarys 60 tūkst. kv. m. Pagrindinė statinių paskirtis bus sandėliavimas ir gamyba. Pasak „Begos“ valdybos pirmininko Aloyzo Kuzmarskio, ši vieta yra patraukli investuotojams dėl gero susisiekimo su uostu tiek geležinkeliu, tiek autotransportu. Be to, krovos kompanijoms reikia ploto, kur būtų galima paruošti birią žaliavą eksportui. „Lietuva kasmet parduoda eksportui didelį kiekį grūdų – per Klaipėdos uostą iškeliauja apie 2 mln. t. Dalį jų galima perdirbti, bet reikia tam vietos ir gebėjimų. Planuojama Kiškėnuose perdirbti kukurūzus, soją, kitus grūdus, kurie bus atvežami iš uosto ir vėl išvežami“, – aiškino A. Kuzmarskis. Planuojama, kad šioje įmonėje bus įdarbinta ne mažiau kaip 100 žmonių.

Gargždai dėl įmonės neapsiriko

„Investitorių laukiame ir 11 ha privačiame industriniame parke Gargžduose bei UAB „Neo Group“ įmonės detaliai suplanuotuose sklypuose, kurie įeina į Klaipėdos miesto laisvąją ekonominę zoną“, – šviesias rajono perspektyvas brėžė V. Dačkauskas.

Pernai pagal tiesioginių užsienio investicijų pritraukimą tarp šalies savivaldybių Klaipėdos rajono savivaldybė užėmė 4 vietą (257,42 mln. Eur).

Prieš dvidešimt penkerius metus Kretingos rajono savivaldybės nariai ištarę griežtą ne gyvūnų ėdalo gamyklos kūrimuisi jų rajone dabar jau gal graužiasi dėl nematuoto sprendimo. Gargžduose sėkmingai įsikūrusi „Mars Lietuva“, kurioje dirba apie 800 darbuotojų, šiemet jau investavo daugiau kaip 15 mln. eurų. Tai rekordinis skaičius nuo gamyklos pastatymo pradžios. Dar apie 15 mln. eurų bendrovė numačiusi investuoti į kitą, jau esamą, gamybos liniją per šiuos ir ateinančius metus. Didžioji dalis lėšų bus skiriama plėtrai: įrenginiams pritaikyti efektyvesniam darbui, papildomiems dozavimo ir pakavimo įrenginiams įsigyti. Kitąmet planuojama ir pagrindinio pastato dalies rekonstrukcija. Numatytos investicijos leis dvigubai padidinti pajėgumus. Per minutę vietoje 420 maišelių bus galima užpildyti net 840.

Pasak „Mars Lietuva“ vadovės Aušros Žemaitienės, investuojant į gamybos plėtrą, skatinamas ir regiono verslų užimtumas. Štai rengiant naują gamybos cechą užsakymų gavo daugiau nei 200 statybos, inžinerijos, aptarnavimo sričių rangovai.

Mėgautis laurais – ankstoka

Dėl investicijų ir teritorijų plėtros pastaruoju metu įnirtingai konkuruojančios Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybės turėtų suklusti dėl praėjusią savaitę „Citadele“ banko inicijuoto tyrimo „Verslo kliūčių žemėlapis 2017“ rezultatų. Duomenys tarsi įspėja, kad minėtoms savivaldybėms ant laurų dar per anksti užmigti. Tyrimas atskleidė, kad Klaipėdos miestas pagal verslo laisvės indeksą šiemet užėmė 17 vietą Lietuvoje iš 60 savivaldybių (pernai – 8 vietą). Tiek pat per metus nukrito ir Klaipėdos rajonas – iš 9 į 18 vietą.

Smulkių ir vidutinių įmonių apklausos duomenimis, Klaipėdos regiono verslui daugiausia problemų kelia mokesčių našta, biurokratinis verslo reguliavimas ir kvalifikuotų darbuotojų trūkumas – šias kliūtis prie svarbiausių problemų priskyrė atitinkamai 89 proc., 43 proc. ir 32 proc. Klaipėdos apskrities įmonių. Beje, tokias verslo plėtros kliūtis minėjo ir savivaldos ir verslo forumo Gargžduose dalyviai.

Savo pozicijas, minėto tyrimo duomenimis, šiemet pagerino Šilutės rajonas, užėmęs 23 vietą (pernai – 29 vietą). Kretinga rikiuojasi atitinkamai 27 vietoje (6 pozicijomis žemiau nei pernai), Skuodas – 39 vietoje (5 pozicijomis aukščiau).

Lietuvos verslininkų apklausa parodė, jog pagal palankiausią aplinką verslui išskirtiniausia yra Neringa, o visas Klaipėdos regionas užėmė trečiąją vietą, antrąją šiemet užleisdamas Kauno apskričiai.

Vilija BUTKUVIENĖ

Vilijos BUTKUVIENĖS nuotr.


Paieška

Naujienlaiškis

Žurnalisto pastabos

Propagandinėje migloje klaidžioja lengvatikiai

Šią savaitę Gargžduose viešėjo aukšto rango politikas, kuris atvirai didžiuojasi draugyste su Kremliumi, propagandiniuose kanalizacijos vamzdžiuose atitinkamu turiniu laisto Lietuvą…

Plačiau »

Jolanta BENIUŠYTĖ

Bendraukite su mumis Facebook

Savaitės klausimas

Ar patinka kalėdinė Gargždų eglė?