Kaip keli eurai tampa milijonais
Apie ką aš čia? Žinoma apie viešuosius pirkimus, tiksliau apie tai, kaip viešasis sektorius išleidžia mūsų mokesčių mokėtojų pinigus. Kiek yra keli eurai? Kai kurių Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narių požiūriu – nuo 300 iki 17 500 eurų. Viršutinė riba gali skirtis, nes priklauso nuo to, kas perka. Bet apie viską nuo pradžių.
2017 metų kovo mėnesio Tarybos posėdyje Klaipėdos rajono savivaldybės taryba patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės 2017–2019 metų korupcijos prevencijos programą. Tiek per Tarybos komitetų posėdžius, tiek per Tarybos posėdžius siūliau korupcijos prevencijos programoje numatyti priemonę, kad Savivaldybės administracija ir visos Savivaldybės įstaigos, vykdydamos viešuosius pirkimus apklausos būdu, kurių vertė didesnė nei 300 eurų, apklausas vykdytų tik raštu ir apklaustų ne mažiau kaip 3 tiekėjus, o nesilaikant šios taisyklės motyvuotai pagrįstų.
„Svarūs“ argumentai prieš šį siūlymą buvo tokie: kodėl siūlau, nes Antikorupcijos komisija nepritarė? Viešųjų pirkimų įstatymas nenumato tokių reikalavimų (taip, nenumato, bet numato, kad kiekviena perkančioji organizacija pasitvirtina „supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles“, kuriose gali numatyti griežtesnes tvarkas); žmonės turės labai sudėtingai pirkti pieštukus (nežinau, nesu tiek daug ir tokių brangių pirkęs); dėl kelių eurų apkrausim žmones didžiule, pertekline administracine našta (kad už šią naštą mokamas atlyginimas, mažareikšmė aplinkybė). „Argumentas“ dėl kelių eurų nemaloniai nustebino, nepadėjo paaiškinimai, kad tai gali būti ir 300, ir 3000, ir daugiau eurų. Mėginau paaiškinti, kad pirkti už kelis tūkstančius eurų apklausiant tik vieną tiekėją nėra pats racionaliausias mokesčių mokėtojų pinigų naudojimas ir pirkimui, kai tiekėjai apklausiami žodžiu, reikia daugiau laiko, nei elektroniniu paštu ar faksu išsiųsti paklausimą tiksliai nurodant, ką nori nupirkti. Žinoma, jei apklausi tik vieną tiekėją sakydamas, kad tau reikia, pvz., kompiuterio už 1500 eurų, gal ir mažiau naštos. Kai yra sąsajų su perkančiais ir parduodančiais, matyt, visi „argumentai svarūs“. Siūlymui nepritarta.
Po tokių nubloškiančių argumentų suabejojau savo siūlymo racionalumu ir pateikiau paklausimą, kad sužinotume, kokia tų „kelių eurų“ bendra suma Klaipėdos rajono savivaldybėje. Šio teksto rašymo metu tikslios sumos dar nežinau, nes ne visos įstaigos pateikė atsakymus į mano paklausimą. Informacijos pateikimo terminas baigėsi birželio pabaigoje. Savivaldybės administracija ir 40 įstaigų informaciją pateikė, todėl bendras vaizdas pakankamai aiškus. Savivaldybės administracija 2016 metais atliko 140 mažos vertės pirkimų apklausos būdu, kurių vertė neviršija 3000 eurų be PVM ir sutartis sudaroma žodžiu, iš viso už 153 tūkstančius eurų. Tai yra 3 procentai nuo visų pirkimų. Savivaldybės įstaigose apie 90 procentų pirkimų vykdoma apklausos būdu. Vieno pirkimo vertė, kai apklausa vykdoma žodžiu, yra nuo 1 euro iki
9 000 eurų. Bendra pirkimų apklausos būdu vertė 2016 metais buvo apie 1,5 milijono eurų.
Netvirtinu, kad įstaigose pirkimai vykdomi neskaidriai, jie vykdomi pagal teisės aktų reikalavimus. Savivaldybės taryba yra taip pat teisės aktų leidėja, todėl norėčiau, kad mes racionaliau naudotume lėšas, kurias sutaupius įstaigos galėtų naudoti kokybiškesnių viešųjų paslaugų teikimui, darbo užmokesčiui ir t. t.
Kai dauguma žmonių pirkdami maisto produktus renkasi prekes, kurios būtų tos pačios kokybės ir keliais ar keliolika centų pigiau, 300 ir 3000 vadinti keliais eurais yra ciniškas požiūris. 1,5 milijono vadinti keliais eurais man neapsiverčia liežuvis, o jums?
Aivaras VASYLIUS
Tarybos narys, Antikorupcijos komisijos pirmininkas
