Kaip priekuliškiai su Katino dienomis atsisveikino

Pasibaigusias atostogas ar gerai praleistą laisvalaikį dažnai nusakome liaudyje gaju posakiu „Baigėsi katino dienos“. Žinia, šįkart išlydėjome vasarą ir pasitikome naujus mokslo metus – dvasinio gyvenimo pradžios šventę, kurią dar Pirmosios Lietuvos Respublikos gyvavimo laikais šeimos vertino kaip likimo dovaną – galimybę gauti išsilavinimą.

Rugsėjo 2 dieną Priekulė, Mažoji Lietuvos kultūros sostinė, kvietė viso Klaipėdos rajono mokinius, jaunimą, šeimas netradiciniam prasmingo dalyvavimo kaitoje, naujų darbų, siekiamybių ir pasiekimų, sutelkiančių bendravimui ir tobulėjimui, startui. Po ūkanotu rugsėjo dangum, virš lietingo miestelio ir vėl nušvito Miestelėnų stotis, nuteikianti kryptingam susikaupimui, mokslui, buvimui namuose. O subjuręs oras, savaip pakoregavęs pramogų parko „Sudie, Katino dienos!“ spalvotą foną, surinko ir suartino visus tuos, kurių gyvenimo būdas – nenutrūkstamas pažinimas, nuolatinis naujų idėjų tikrinimas, vis atsinaujinantis savęs ir pasaulio suvokimas.

Penkiolikta valanda. Turgaus aikštėn vienas po kito griausmingai riaumojančiais motorais įrieda net 70 asociacijos „Lietuvos motociklistų klubas“ bei juos lydintys 4 Kelių policijos tarnybos galingi motociklai. Apspitusių smalsuolių pažintinė veikla, tyrinėjusi vilniečių baikerių kultūros tradicijas, kaipmat įgavo pagreitį. Vieni domėjosi Jungtinėse Amerikos Valstijose gimusiomis baikerizmo šaknimis ir „Harley Davidson“ markės galiūnais, kiti troško bent pasėdėti ant harlėjų, sudariusių didžiąją dalį čia laikinai įsikūrusio motociklų parko. Vienas iš populiariausių visuomenės stereotipų – tikras baikeris būtinai turi būti susivėlęs, chuliganas, odinėmis kelnėmis – iškart buvo paneigtas. Mat tarp baikerių buvo galima sutikti gydytojų, menininkų, pedagogų, tarnautojų, verslininkų ar net kariškių, turinčių šeimas, auginančių vaikus. O iš jų gyvenimo principų, jog tikras baikeris privalo būti garbingas, teisingas, padėti patekusiam į nelaimę, elgtis atsakingai, galėjo pasimokyti ne vienas. Dar daugiau! Motociklininkai surengė jauniausiems šventės dalyviams Saugaus eismo skatinimo viktoriną, Pirmosios pagalbos teikimo kursus vyresniesiems (vedėjas – Eugenijus Kutelis), ratasvydžio, kas tik pakelia motociklo ratą, ir „Patempk motociklą“ („Mototrauka“) varžytuves. Oi, motociklų gerbėjams tiesiog būtina fotosesija ant stilingų plieninių žirgų! Kas be ko, buvo ir ji. Rodos, tradicinis Motociklistų klubo rudens renginys, tądien vykęs Priekulėje, ant apniukusio dangaus nupiešė ne vieną saulės spindulį…

Pasiduoti gerai nuotaikai linkėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės kinologai, šmaikščiai patarę nerizikuoti ir neerzinti tarnybinių šunų – juk vis dėlto atsisveikinama su Katino dienomis… Vokiečių aviganiui Hardui ir belgų aviganei Trojai, demonstravusiems paklusnumo, disciplinuotumo, ištikimybės šeimininkui įgūdžius, gebėjimus surasti žmogaus pėdsakus bei draudžiamas medžiagas, sulaikyti ir sutramdyti nusikaltėlį, plojo visa salė. Ir ne veltui. Veikiausiai draugiškumo, partnerystės subtilybių meno šiandien neprošal pasimokyti tūlam žmogeliui.

O patriotiškumo ugdymas, istorijos žinios, rikiuotės, ginkluotės ir šaudybos, karo topografijos, ryšių, taktikos paslaptys, sportas, žygiai bei kita veikla? Be abejo! Lietuvos šaulių sąjungos, Vakarų (Jūros) šaulių 3-iosios rinktinės 311 (Priekulės) kuopos vadas Giedrius Sabaliauskas ragino moksleivius prisijungti prie edukacinės programos „Atiduok Tėvynei, ką privalai“. O jaunųjų šaulių organizuojami šauliški žaidimai, ypač „Pereik gyvą tunelį 15-ka būdų neliesdamas žemės“, suteikė galimybę pasitikrinti loginio mąstymo gebėjimus bei fizinio pasirengimo rodiklius. Tiesiog „šūvis“ tiesiai į dešimtuką – juk viso to prireiks vos už poros dienų!

Kita puiki proga – susipažinti su kariais savanoriais, o gal net pasiteirauti klausimų, kurie senokai kamuoja – taip pat šalia. Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 302 Lengvosios pėstininkų kuopos edukacija, akcentavusi lyderystės svarbą ir reikšmę tarp jaunų žmonių, deklaravo, kad savanoriai – tai ne tik žodis, bet ir turinys, Lietuvos kariuomenės vertybių bei tradicijų tęsėjai, vienas iš kertinių akmenų savo krašto gynyboje. Tačiau be drąsos, atsakomybės, ištvermės ir užsispyrimo neįmanoma išsiugdyti individualių gebėjimų. Kaip sakė Johanas Volfgangas Gėtė, „žmogaus charakteris grūdinasi gyvenimo audrose“. Poeto mintį patvirtino ir Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos stendas bei edukacinių užsiėmimų turinys. Išbandyti savo akių taiklumą, rankų stiprumą ir pirštų miklumą viliojo tiras, ekipuotės paroda. Ne vienas noriai pasitikrino, kiek šansų išgyventi suteiktų sau ir priešui, jei Tėvynė pašauktų… O kariška fotosesija ypač patraukliai viliojo šeimas su mažamečiais vaikais. Kas žino, gal būtent jie užaugs kariais savanoriais, stovinčiais įvairialypių karo grėsmių priekyje?..

Žinia, geras karys – sotus karys. Dideli ir maži malšino alkį ypač gardžia kareiviška koše. Šilališkiai Ligita ir Gedeminas Gedgaudai negailėjo nei draugiškų komentarų ragautojams, nei pačios košės.

Priekulės pramogų parkas „Sudie, Katino dienos!“ – tarsi stilizuotas, šiek tiek melancholiškais potėpiais nutapytas filmas, kuriame realybė ir fikcija kartkartėmis taip susipynė, jog sunku buvo suvokti, kur demonstracijos ir realios veiklos ribos. Pramoginio, pažintinio, edukacinio renginio idėja visai šeimai įgyvendinta, nors, anot Priekulės bendruomenės užimtumo centro atstovės Raimondos Damulienės, dėl nepalankių oro sąlygų teko žaibiškai keisti strategiją. Išsipildė ir Priekulės seniūnės Daivos Bliūdžiuvienės išsakytas lūkestis – edukacija visai šeimai, grįsta abipuse pagarba, draugiškumu, supratimu, noru dalintis patirtimis ir atradimais.

Ir iš tikrųjų šventė – bendruomenės siekis keliauti jaučiant modernaus laiko pulsą: veržlumą, profesionalų bei šiltą bendradarbiavimą, lyderystės siekius, vertybių puoselėjimą, tarnystę visuomenei. Tik sutelkdami jėgas ir būdami atviri, galime pasiekti neįtikėtinų rezultatų. Tad nenustokime tyrinėti, veikti, atrasti ir suprasti!.

Aurelija DAUGĖLIENĖ

Priekulės, Mažosios Lietuvos kultūros sostinės, renginių korespondentė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių