Kalbos žiupsneliai

Iš didelio rašto –

…neišeikim iš krašto, kitaip tariant, – jei abejojame dėl kablelio, – geriau jo nedėkime, nekabinkime ir nosinės ten, kur jaučiame, kad jos gal ir nereiktų.

Štai beskaitant įstaigų ataskaitas sukirbo mintis, – negi nerasiu nė vienos rašybos klaidos? Kitokių klaidų randu, – na, bet dėl įvairovės norisi rašybos… Štai pagaliau ir radau: „…lentynos ir suoliukai sutręšę (= sutrešę)“. Kodėl kažkas ją padarė? Ogi todėl, kad supainiojo panašiai skambančius ir rašomus žodžius, bet ne bendrašaknius. Bendrašakniuose trąšos, tręšti (tręšia, tręšė), patręštas, trąšus dirvožemis reikia šaknyje rašyti ą arba ę, nes jie priklauso žodžių grupei, kur šaknyje kaitaliojasi ą–ę–į (plg. grąža–grįžti–gręžia–grąžtas–saulėgrąža–atogrąžos; drąsa–drįsti ir kt.). Žodis trešti (pūti) priklauso žodžių grupei, kur nosinės balsės šaknyje rašomos tik esamajame laike ir iš jo padarytose formose, – taigi tręšta, tręštantis, bet sutrešo, sutrešęs (plg. šąla, bąla, sąla, mąžta, bet salo, balo, šalo, sumažo).

Taigi atėjus pavasariui nesutreškim kaip pernykščiai lapai, o žvaliai pasitręšę smagiai vasarą sutikim!

-db-