Kalbos žiupsneliai
Į ką dabar atsižvelgsim…
Gerai rašė porinkiminiame laikraščio numeryje Ramunė Butvilė, kad partijos gimtosios kalbos testo neįveikė. Gal laikas būtų susiprasti, kad gimtosios kalbos kultūra yra didelė ir labai svarbi bendrosios kultūros dalis…
Be to, reikėtų turėti galvoje (bet jokiu būdu ne imti domėn) ir tai, kad kas nemoka kablelių savo vietose dėlioti – tam ir loginio mąstymo trūksta, kas nesistengia taisyklingai vartoti linksnių ar kirčiuoti, tas būna neatidus ir kitiems žmonėms, ypač pavaldiniams. Tai pasitvirtina, patikėkit. O kas daro paprasčiausių rašybos klaidų, tam apskritai vertėtų ne apie Tarybos nario kėdę svajot, o grįžt į vidurinės mokyklos suolą.
Tačiau gerbtinas bet kuris žmogus, gebantis pripažinti savo klaidas ir nesigėdijantis į rankas pasiimti vadovėlio, – nors, beje, ne tik taisyklingos, bet ir vaizdingos kalbos galima mokytis ir iš mūsų klasikų – Justino Marcinkevičiaus, Juozo Apučio ar jau daug anksčiau į literatūrines dausas iškeliavusios, bet vis dar mažumėlę ironiškai mums besišypsančios Ievos Simonaitytės… Ir ne tik kalbos, bet ir gėrio, tiesos, nuoširdumo!
-db-
