Kam leidžiami metraščiai arba komunikacijos ypatumai rajone
Išpuoselėtas parkas su skulptūromis, skaidrus tvenkinys, centrinėje aikštėje trykštantys fontanai, apsodinti gėlėmis, paminklai su plevėsuojančiomis trispalvėmis – ne, neatspėjote, tai ne Gargždų miesto ateities vizija.
Kalbu apie Lukšių miestelį Šakių rajone, turintį vos pusantro tūkstančio gyventojų. Teko pamatyti jį savo akimis, važiuojant maršrutiniu autobusu į Kudirkos Naumiestyje vykusią Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos šventę. Mums su kolega garsiai stebintis, kas sukūrė visą tą grožį, Lukšiuose besiruošianti išlipti močiutė atsisuko ir su neslepiamu pasididžiavimu atsakė: „Taip, tokio miestelio kaip Lukšiai daugiau Lietuvoje nėra. Visa tai padarė mūsų seniūnas, kuris pusę savo algos toms gėlėms ir vėliavoms palieka.“ Ar galėtume taip pasididžiuoti Gargždų miesto seniūnu Sauliumi Bakšinskiu? Ar tiktai taip turi atrodyti miestas, gegužės pabaigoje švęsiantis jubiliejinį gimtadienį?
Nepriklausomybės pradžioje Lukšiai ėmėsi tikros savivaldos – turėjo savo biudžetą, atidarė mokyklą, darželį, įkūrė aplinkos tvarkymo tarnybą. Savarankiškumo pamažu visgi neteko, tačiau miestelis nenustojo puoštis – teigiama, kad nekilnojamojo turto kainos čia didesnės negu rajono centre Šakiuose. Seniūno sutelkta bendruomenė pasiekė, kad ir šalia esantis Zyplių dvaras būtų atkurtas valstybės lėšomis, čia dabar yra turistų, menininkų traukos centras, muziejus, kulinarinio paveldo kavinė, verda kultūrinis gyvenimas.
Gal ir pernelyg idiliškas išplaukė zanavykų miestelio vaizdelis, tačiau nejučia Lukšius, 10 kartų mažesnį miestelį, imi lyginti su Gargždais. Negali sakyti, kad mūsų miestas nesitvarko. Tvarkosi – štai pertvarkomas skveras prie „Senukų“ prekybos centro. „Jau du mėnesius esame dėl to remonto tarsi užkalti savo prekybos vietose, pas mus negali ateiti pirkėjai, patiriame nuostolių. Niekas nesiteikė pranešti, kad bus remontas, kitaip būtume užsidarę, nepirkę verslo liudijimų. Apmaudu, kad darbai vos juda – kurį laiką matome tik vieną darbininką visoje rekonstruojamoje aikštėje. Kas kompensuos mums nuostolius?“ – paskambinusios į redakciją piktinosi „Kaštono“ parduotuvės antrajame aukšte mugėje dirbančios moterys. Apie skvero tvarkymo darbus „Bangos“ žurnalistai rašys trečiadienio numeryje.
Iš tiesų kodėl niekas neateina pasikalbėti su smulkiaisiais Gargždų centro verslininkais iš valdžios rūmų? Juk netoli. Ir kodėl taip velkasi skvero tvarkymo darbai? O juk dar remonto laukia nesulaukia apšepę Gargždų kultūros namai ir kiti pastatai centre, vargana turgavietė, aptriušusi stotis – nevykusi miesto vizitinė kortelė, absurdiško gatvių tvarkymo pavyzdys – Kvietinių gatvė su vienoje pusėje išbyrėjusiu šaligatviu.
Po geros savaitės Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas leisis į kelionę po rajono seniūnijas, pristatydamas pernai nuveiktus darbus. Įdomu bus pamatyti, kaip jį sutiks priekuliškiai, kurie jau dabar šaukia, kur dingo demokratija ir laisvas žodis rajone. Jie priešinasi Klaipėdos rajono pavadinimo keitimui į Gargždų savivaldybę ir tikėjosi, kad apklausa bus skelbiama iš anksto, paaiškinta, kaip balsuoti, bus pateikti skaičiavimai, kiek kainuos pavadinimo keitimas. Tačiau šios informacijos gyventojai iki šiol nesulaukė, nors atsitiktinai sužinota, kad apklausa bus skelbiama jau vos už mėnesio – birželio viduryje.
Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskas po kaimus nevažinės – savo praėjusių metų darbų ataskaitą jis dalimis skelbia moderniai – savo feisbuko paskyroje. Pernai direktorius veiklos ataskaitą gyventojams pateikė spalvingame žurnaliuke – metraštyje, kurį greičiausiai nusižiūrėjo nuo Širvintų merės Živilės Pinskuvienės. Ši pagarsėjo visoje šalyje į savo veiklos metraštį įdėjusi nuotrauką, kurioje buvo tiesiog ištrinti jai nepalankūs politikai, žurnalistai. O pas mus, regis, norima iš žmonių atminties ištrinti visą net 7 tūkst. eurų kainavusį metraštį, išleistą vos 200 egz. tiražu. Vadinasi, vieno 100 psl. egzemplioriaus žurnalo kaina siekė net 35 eurus! Tai tikriausiai su „visuomeninių patarėjų“ pagalba? Tačiau blizgusis 2016 m. Savivaldybės veiklos metraštis, išleistas pernai, dingo lyg į vandenį. Leidinio nėra rajono Savivaldybės interneto tinklalapyje, net bibliotekose, apie šį veikalą neužsimenama nė direktoriaus ataskaitoje, jis nebuvo viešai pristatytas. Taigi, gyventojams, išleistas už nuo jų pačių nuplėštus mokesčius, neprieinamas. Atrodo, rinkėjams yra apie ką rimtai susimąstyti.
