Kas didesnis kelyje, tas…
Susitikus su savo kraštiečiais, gyvenančiais Klaipėdoje, labai dažnai kuris nors komentuoja apie lietuvių vairuotojus ir vairavimo kultūrą. Daugelis lietuvių vairuotojų nedisciplinuoti, egoistai ir pavojingi.
Susisiekimo ministerija pateikia duomenis apie tai, kad jau dešimtmetį žuvusiųjų keliuose skaičius mažėja. Ar tai tiesa? Per pastaruosius 10 metų apie pusė milijono lietuvių, daugiausia jaunimo, išvyko iš Lietuvos. Būtent jaunimas dažniausiai ir sukelia eismo įvykius keliuose. Kai grįžta į Lietuvą atostogų, dažnai jau būna įgiję kitokios vairavimo kultūros, ir metai po metų tai tampa vis akivaizdžiau.
Neseniai perskaičiau, kad greičio apribojimų miestuose bus reikalaujama griežtai laikytis: 50 km iš tikro ir reikš 50 km. Bet taip neatsitiko ir miestuose toliau važiuojama 60 ar 70 km greičiu. Aiškinama tuo, jog kameros rodo su šiokia tokia paklaida. Jei neišeina pasiekti, kad važiuotų 50 km, galbūt reikia apriboti iki 40? Neparuošti sprendimai neturi būti viešinami.
Dar vienas dalykas – labai svarbus greičio apribojimų ženklų trūkumas. Kaime ženklas baltame fone reiškia 50 km greitį. Aš manyčiau, kad šalia turėtų būti ženklas, nurodantis 50 km. Šis ženklas yra tik kaimo pradžioje ir pabaigoje, o taip neturėtų būti. Anglų kaimuose ženklai išdėstyti kas kelis šimtus metrų, ir dar papildomai, tokie pat ženklai yra ant kelio. Ženklai veikia kaip prevencinė priemonė – padeda sudrausminti vairuotojus. O tai padeda išgelbėti žmonių gyvybes. Man atrodo, kad Lietuvoje policijos požiūris yra toks – visi turi žinoti taisykles. Tai tiesa, tačiau kas svarbiau: taisyklių žinojimas ar žmogaus gyvybė?
Bet baisiausia – pėsčiųjų perėjos. Aš žinau, jeigu kas nors laukia prie perėjos, turiu sustoti. Tai ir darau. Bet kai kuriais atvejais, kai sustoju būdamas vidinėje linijoje, ir žmonės pradeda eiti, išorinėje linijoje esantis vairuotojas nemato reikalo sustoti. Aš vos galiu susilaikyti iš pykčio, nes situacija atrodo tiesiog grėsmingai. Miesto autobusų vairuotojai, beje, irgi, atrodo, mano, kad pėstieji turėtų palaukti, kol jie pravažiuos.
Negeresni ir patys pėstieji. Labai dažnai stebiu pėsčiuosius prie perėjos. Jie stovi ir laukia žalio šviesoforo signalo ir, kai tik jis užsidega, nė nežvilgterėję žengia į gatvę. Neįtikėtina. Juk jie puikiai žino lietuvių vairavimo įpročius, kad dažnai vairuotojai važiuoja degant geltonam šviesoforo signalui. Teko matyti net ir mamas, stumiančias vežimėlius priekyje. Jos nežvilgteli nė į vieną pusę ir žengia tiesiai per gatvę.
Lietuviai, atsipeikėkite, juk tai žmonių gyvybės, o ne įstatymų nepaisymas.
Deividas HOLLYDAY
