Kas mes esame, kas mums yra vertinga, brangu, prasminga

Šie metai mums ypatingi tuo, kad švenčiame, minime Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Per tą šimtmetį Lietuva vos pusę amžiaus tebuvo nepriklausoma, laisva. Tiek metų negalėjome didžiuotis savo valstybe, gerbti vėliavą, giedoti himną, švęsti mums mielas ir artimas tautines šventes.

Šiemet minime ir Trakų Dievo Motinos Lietuvos globėjos vainikavimo 300 metų jubiliejų. Lietuva – Marijos žemė. Sausio 11-osios įvykių metu Vilniuje į Seimo rūmų kiemą buvo atvežta Marijos skulptūra. Prie jos rinkosi žmonės, meldėsi, giedojo, dainavo. Sovietų tankai neišdrįso pulti Seimo rūmų. Kažkokios jėgos sutramdyti netrukus tankai ir kiti sovietų kariuomenės daliniai išsikraustė iš Lietuvos. Šiemet vasario 11 dieną Trakuose susirinkę Lietuvos vyskupai, gausus skaičius tikinčiųjų dalyvavo pamaldose prie stebuklais garsėjančio Dievo Motinos Marijos paveikslo, dar kartą paaukojo Marijos globai ir apsaugai mūsų Tėvynę Lietuvą.

Tie okupacijos metai paliko gilią deformaciją žmonių sąmonėje, atpratino būti savimi, įskiepijo baimės jausmą viešai reikšti savo įsitikinimus, nes tiek metų reikėjo taikstytis prie kitų nuomonės. Kodėl pas mus Lietuvoje taip prigijo kinų kalendoriaus papročiai? Mes gi ne kinai, mes – europiečiai, lietuviai, turime savo kalendorių, turime iš protėvių paveldėtų prasmingų švenčių, atmintinų datų, gražių papročių. Kiniškas prekes juk nelabai mėgstame, nes jos nekokybiškos. O kodėl žiniasklaida tiek skiria dėmesio esą geltonojo šuns metams, vieni kitiems šuns skulptūrėles, atvirukus dovanojame. Bet juk tai ne mūsų tradicija. Kinai metus skiria gaidžiui, gyvatei, beždžionei, kitiems gyvūnams, bet mes juk netikime jų stebuklinga galia, veiksminga įtaka mūsų gyvenimui.

Tad ar ne artimiau, ar ne prasmingiau mums būtų aktyviau prisiminti Lietuvai svarbias datas, simbolius? Gal įdomiau būtų pasveikinti vienas kitą įteikiant lietuvišką suvenyrą, vėliavėlę, o ne beždžionę, gyvatę, gaidį, šunį. Argi mes vis dar jaučiamės be teisės būti savimi, klausomės ir klausome, ką kiti sako, daro, gerbia, garbina, kaip kiti švenčia?

Didžiuokimės garbinga savo tautos praeitimi, papročiais, tikėjimu, didžiuokimės savo Tėvyne Lietuva, tai darykime savo žodžiu ir gyvenimu.

Kazimiera SIPIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių