Keliams lėšos bus skirstomos aiškiau ir tikslingiau

„Per rajono centrą einančios Klaipėdos ir Kretingos Plento gatvės yra valstybinės reikšmės kelių atkarpos. Taigi šių gatvių šaligatvius taip pat turėtų prižiūrėti valstybė, tačiau priežiūros našta tenka ir savivaldybei“, – sako Administracijos direktoriaus pavaduotojas Č. Banevičius.Neseniai vykusiame pasitarime Lietuvos automobilių kelių direkcijoje aptarta keletas klausimų dėl vietinės reikšmės kelių sąrašų sudarymo, teisinės registracijos, šaligatvių ir takų, esančių prie valstybinės reikšmės kelių, perdavimo ir priežiūros, taip pat pristatytos naujovės dėl vietinės reikšmės kelių finansavimo. Apie tai kalbamės su Administracijos direktoriaus pavaduotoju Česlovu Banevičiumi.

Kodėl yra svarbu Savivaldybėms sudaryti visų pirma tinkamus kelių sąrašus?

Todėl, kad vienas iš kriterijų, skirstant Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšas, bus bendras kelių ilgis, nurodytas savivaldybių patvirtintame vietinės reikšmės kelių sąraše. Mūsų savivaldybės vietinės reikšmės kelių bendras ilgis yra 1131,57 km.

Kalbėta ir apie vietinės reikšmės kelių teisinę registraciją. Juk dėl to taip pat kiekvienoje savivaldybėje kyla problemų?

Taip, valstybinės reikšmės keliai nuosavybės teise priklauso valstybei. Ji turi juos tvarkyti ir prižiūrėti. Pavyzdžiui, per rajono centrą einančios Klaipėdos ir Kretingos Plento gatvės yra valstybinės reikšmės kelių atkarpos. Taigi šių gatvių šaligatvius taip pat turėtų prižiūrėti valstybė, tačiau priežiūros našta tenka ir savivaldybei. Planuojama skirti papildomą finansavimą savivaldybėms arba pati Kelių direkcija turėtų pirkti paslaugą, kad šaligatviai ir pėsčiųjų takai būtų tinkamai prižiūrimi.

Be to, savivaldybės, užregistravusios šaligatvius, pėsčiųjų ar dviračių takus kaip savo nuosavybę, turės perduoti juos valdyti, naudoti ir jais disponuoti patikėjimo teise Kelių direkcijai.

Iš tiesų teisinės registracijos klausimų kartais kyla, − 2018 m. nustatyta, kad respublikoje yra apie 1350 tūkst. kilometrų valstybinės reikšmės kelių, neatitinkančių jų funkcinės paskirties. Mūsų rajone teisinė kelių registracija pradėta 2017 metais, šiais metais planuojama teisiškai įregistruoti apie 10 km kelių. Tam planuojama skirti biudžeto ir KPPP lėšų.

Kiek skiriama lėšų vietinės reikšmės kelių priežiūrai? Kiek kelių nutiesta?

Nuo 2013 m. kelių priežiūros finansavimas KPPP lėšomis didėjo beveik dvigubai, − nuo 75 iki 132 mln. eurų. 2016 m. Lietuvoje nutiesta 195 km naujų kelių, 2018 – 300 km.

Planuojama keisti Kelių įstatymą, Kelių priežiūros ir plėtros finansavimo įstatymas jau pakeistas, laukiama patvirtinto programos lėšų panaudojimo aprašo. Kokie esminiai pakeitimai?

Nelieka susisiekimo ministro įsakymu tvirtinamo tikslinio finansavimo objektų sąrašo. Nuo 76 iki 94 proc. padidėja Kelių direkcijos direktoriaus įsakymu savivaldybėms skiriamų KPPP skaičiuojamųjų lėšų suma. Keičiami (tiksliau aprašomi) KPPP lėšų apskaičiavimo kriterijai. Tiksliai aprašoma, kam gali būti skiriamos ir kaip paskirstomos KPPP rezervo lėšos.

Esminis dalykas − lėšų paskirstymo kriterijai tampa skaid­resni.

Vienas iš svarbių Kelių priežiūros ir plėtros programos pakeitimų − rezervo lėšų paskirstymo tvarka. Kas bus keičiama?

Planuojama rezervo lėšas skirti savivaldybių valdomiems vietinės reikšmės keliams skubiai taisyti (remontuoti) ar rekonstruoti dėl avarijos grėsmės, taip pat avarijos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti, jeigu savivaldybė skirtų 50 procentų savivaldybės biudžeto lėšų, taip pat valstybės institucijų ar savivaldybių valdomų vietinės reikšmės kelių, vedančių į teritorijas, kuriose kuriamos darbo vietos bei mėgėjų sodų teritorijose savivaldybių valdomiems vietinės reikšmės keliams inventorizuoti, šiems keliams taisyti (remontuoti) ar rekonstruoti, jeigu pareiškėjas skiria 50 procentų savo lėšų.

Taigi, be avarinių darbų, siūloma įtvirtinti galimybę KPPP lėšas naudoti sodininkų bendrijų keliams, įtrauktiems į sąrašą, rekonstruoti. Per metus galėsime sutvarkyti vieną kelią.

Gyventojams labai svarbus kelių su žvyro danga asfaltavimas. Ar yra čia naujovių?

2019 m. vietinės reikšmės kelių su žvyro danga asfaltavimui planuojama skirti iš viso 10 mln. eurų visoms šalies savivaldybėms.

Rengiamame lėšų paskirstymo tvarkos apraše 30 proc. sumos bus skiriama pagal nuolatinių gyventojų savivaldybėje skaičių, 70 proc. – pagal kelių su žvyro danga savivaldybėje ilgį, − gauta suma koreguojama taikant kelių su patobulinta danga ir kelių su žvyro danga ilgių santykio koeficientą. Savivaldybės paraiškas teiks iki kovo 1 d. Tikimės pritraukti maksimalų skirstomų lėšų kiekį.

Kalbėjosi Daiva BELIOKAITĖ

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėja

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių