Koks trumpas žodis ačiū
Ačiū tam, kas užjaučia bedalį,
Ar priglaudžia išmestą gyvūną.
Dar ačiū, kas padėti gali
Žmogui. Juk kiek nelaimių būna!
Žodis ačiū – lūpose kiekvieno –
Vaiką mokome, kad jį ištartų…
Ir skamba jis kiekvieną dieną
Įvairiom progom, šimtus gal
kartų.
Toks lengvas jis. It pūkelis
supas,
Kai tariam paprastai, iš
mandagumo.
Vėjeliu jis nuskrenda nuo lūpų,
Jis – bekūnis. Niekur
neužkliūna…
Betgi ačiū turi savo svorį,
Kai visa širdim žmogus jį
taria…
Taip, kaip bitės, kad užpildo korį
Iš kvapniausiųjų gėlių nektaro…
A-č-i-ū medikams už jautrią
širdį
(žodį dalinu po vieną raidę)
Tegu jį žmogus kiekvienas girdi
Ir kartoja tarsi miškas aidą…
Nuoširdžiausia padėka Gargždų ligoninės Terapijos skyriaus personalui ir gydytojoms, atiduodančioms savo gyvenimą, kad paliegęs, senatvės nukankintas žmogus dar nors trumpam pakiltų iš patalo.
Ačiū Jums, brangiosios! Būkite sveikos!
Marija PABRĖŽIENĖ
