Konfliktinė situacija

Į naujakurių kaimynystę prašosi pavojingos atliekos

Klemiškės I kaimo viduryje ketinanti įsikurti pavojingas atliekas tvarkanti įmonė sulaukė gyventojų užkardos. Netyčia jų akį patraukęs informacinis lapelis skelbė apie viename kaimo sandėlyje IĮ „Techno group“ planuojamą ūkinę veiklą – įmonė ketina sandėliuoti pavojingas baterijas, akumuliatorius, elektroninę įrangą, gyvsidabrio turinčias dienos šviesos lempas bei kelių rūšių nepavojingas atliekas. Pasidomėjus rimčiau nustėro net Savivaldybės atstovai – esą pateikusi tikrovės neatitinkančius duomenis įmonė jau gavo aplinkosaugininkų palaiminimą.

Praėjusią savaitę Savivaldybėje surengtas Poveikio aplinkai vertinimo komisijos posėdis, kuriame dalyvavo ir problema suinteresuoti bendruomenių atstovai, verslininkai.

Tikisi išvengti monstro

Klemiškės I, Gindulių bei Lelių kaimų gyventojai viliasi laiku suvieniję jėgas, jog greta jų gyvenviečių neatsirastų monstras. Viename kaimo sandėlyje veiklą vystyti ketinanti IĮ „Techno group“ nurodo užsiimsianti atliekų surinkimu, vežimu, jų būsenos keitimu, prekyba, net eksportu ir importu. Tos atliekos – tai pavojingos išeikvotos baterijos ir akumuliatoriai, nebenaudojama elektros ir elektroninė technika bei dienos šviesos lempos. Paradoksalu, tačiau Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas įmonei jau pateikė atrankos išvadą, jog poveikio aplinkai vertinimas šioje teritorijoje neprivalomas. Ėmę išsamiai analizuoti šią išvadą, gyventojai pasipiktino esą „Techno group“ pateikė septynerių metų senumo kadastrinius žemėlapius, kurie absoliučiai nebeatitinka šiandieninės tankiai urbanizuotos teritorijos situacijos.

Gindulių bendruomenės pirmininkė Olga Golovina stebėjosi plika akimi matomais neatitikimais. Anot jos, informacijoje apie ūkinę veiklą artimiausius kaimynus įmonė nurodo beveik už puskilometrio. Jos žiniomis, keli asmenys gyvenamąją vietą yra deklaravę tame pačiame pastate, kur numatoma sandėliuoti atliekas. „Aplink sandėlį kelių šimtų metrų spinduliu suprojektuoti šeši gyvenamieji kvartalai, patvirtinta daugybė detaliųjų planų. Tačiau pateiktuose išrašuose pastatų vietos nurodytos neteisingai, neatitinka atstumai iki kultūros objektų, vandens telkinių. Pats senos statybos sandėlis vargu ar tinkamas tokiai veiklai. Apie pavojingų atliekų laikymą šioje teritorijoje nė negalima svarstyti“, – įsitikinusi O. Golovina.

Faktai pasenę

Už sandėlio tvoros jau septintus metus veikia ekologiškų prieskonių ir maisto produktų importo įmonė UAB „Moguntia Baltija“, tačiau pateikiamuose kadastro žemėlapiuose bei įmonės ataskaitose apie ją nė žodžiu neužsimenama. Minėtame pasitarime Savivaldybėje UAB „Moguntia Baltija“ vadovas Artūras Šeimys stebėjosi, jog bemaž penkis milijonus litų į verslą investavusi įmonė neatsigina kontrolierių, o po visuomenei kenksminga veikla pasirašoma užmerktomis akimis. Jis abejojo, ar aplinkosaugos ir sveikatos normos leidžia vos 40 metrų atstumu viena nuo kitos veikti pavojingų atliekų tvarkymo ir maisto produktų gamybos įmonėms.

Susitikimą su bendruomenių atstovais organizavęs rajono Savivaldybės tarybos narys Raimondas Simonavičius atkreipė dėmesį, jog nurodomas metinis įmonės pajėgumas sieks 3735 tonas. „Toks pervežamų atliekų kiekis paralyžiuotų kaimo gyvenimą. Tai reikštų ne tik stipriai padidėjusį transporto srautą, bet ir nuolatinį triukšmą, kuris taip pat nėra įvertintas. Be to, teigiama, kad pavojingos atliekos bus kraunamos rankiniu būdu, tad tuo labiau – kas gali garantuoti darbuotojų saugumą? Visa ataskaita yra didžiausias absurdo teatras, juk net teritorijos paskirtis nurodoma pramonės ir gamybos įmonių sandėlių, terminalų statybai bei LEZ plėtrai, nors pagal rajono bendrąjį planą tai visai kitos paskirties žemė“, – vardijo R. Simonavičius.

Posėdžiui pirmininkavęs Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Buivydas informavo, jog Savivaldybė raštu kreipsis į Aplinkos apsaugos departamentą ir pagal nurodytus neatitikimus rekomenduos iš naujo atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo.

Nuogąstavimai – ne įrodymai

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas Alfredas Šepštas „Bangą“ informavo, kad departamento priimtą atrankos išvadą suinteresuota visuomenė gali apskųsti per dvidešimt darbo dienų nuo informacijos apie ją paskelbimo informacinėse priemonėse. Anot departamento atstovo, kol kas tokių prašymų nėra gauta. „Negaliu atsakyti, ar įmonės „Techno group“ mums pateikti duomenys išties buvo melagingi. Tai būtina įrodyti. Jeigu į departamentą kreipsis suinteresuoti visuomenės atstovai, poveikio aplinkai vertinimo subjektai bus įpareigoti dar kartą pateikti savo išvadas“, – teigė A. Šepštas.

Jis paaiškino, kad atrankos išvados rengiamos pasitikint planavimo organizatorių pateikta informacija ir jų kompetencija. Juolab kad dalis įmonių tokioms ataskaitoms rengti samdo atestuotus specialistus. „Išvadas rengia mūsų departamento Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus specialistai, naudodamiesi gauta informacija. Už duomenų tikrumą atsako juos rengę asmenys, todėl, kaip jau minėjau, pastebėjus neatitikimų galima išvadą apskųsti“, – paaiškino A. Šepštas. Jo teigimu, gyventojų įvardijami neatitikimai dar nereiškia, kad sandėlyje negali būti laikomos pavojingos atliekos. Tai įvertins poveikį visuomenei ir aplinkai vertinančios institucijos.

Sandėlį įvardija nauda kaimui

Su „Bangos“ korespondentais susitikęs IĮ „Techno group“ direktorius Vladislav Pocevičius ir viešųjų ryšių atstovas Rytas Kaminskas aiškino, jog sandėlyje Klemiškės I kaime planuojama ardyti kompiuterinę bei elektros techniką, o pavojingų atliekų utilizavimas esą bus patikėtas kitoms tuo užsiimančioms įmonėms.

V. Pocevičiaus teigimu, realūs įmonės gamybos mastai per metus turėtų siekti 30 tūkstančių tonų. Anot jo, tai metalo supirktuvėms prilygstantys kiekiai. „Iš aplinkinių vietovių planuojame rinkti nebenaudojamą kompiuterinę, elektros techniką. Tai būtų daroma nemokamai, savo iniciatyva pastatytume konteinerius – juk žmonės dažnai skundžiasi neturintys kur dėti tokių atliekų. Be to, planuojame įdarbinti apie 20–30 žmonių. Mums reikės nekvalifikuotos darbo jėgos, o negi tai blogai kaimui? Su bendruomenės atstovais buvau susitikęs, bet kalbėtis sekėsi sunkiai. Jiems žadėjome, kad investuodami savo lėšas prisidėsime ir prie infrastruktūros gerinimo“, – kalbėjo direktorius.

R. Kaminskas informavo, kad Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos skyriui pateikti duomenys apie planuojamą veiklą yra teisingi. Esą išrašus apie gretimybes jie gavo iš nuomojamo sandėlio savininko Stasio Adomaičio. „Informaciją rengėme patys, konsultavomės su specialistais. Aplinkos apsaugos departamentas nepasirašytų dokumentų, jei kas nors būtų netvarkoje. Jeigu įžvelgiama neatitikimų, juos gyventojai galės įvardyti. Artimiausiu metu rengsime susitikimą su bendruomenėmis, Aplinkos apsaugos ministerijos arba departamento atstovais, galbūt pakviesime mūsų partnerius iš Estijos „Kuusakoski“ įmonės ir paaiškinsime gyventojams apie savo veiklą“, – teigė R. Kaminskas.

„Prieš 8 mėnesius tose pačiose patalpose veikė „Gintaro baldų“ cechas, greta įsikūrusi automobilių ardymo aikštelė, tačiau kažkodėl tai gyventojams netrukdo, nors taip pat dirbama ne mažiau kenksmingomis medžiagomis“, – pridūrė pašnekovai. Anot jų, uostamiestyje veikia apie 100 analogiškų pavojingų atliekų perdirbimo aikštelių. Šiuo metu įmonė užsiima kompiuterinės technikos taisymu ir pardavimu.

Jolanta VENSKUTĖ