Konfliktinė situacija
Žaliasis slėnis – tarp kaimo ir miesto privilegijų
Gyvenvietė Aukštkiemių kaime, kuriai priklauso ir vadinamoji Žaliojo slėnio teritorija, pastaruoju metu blaškoma debatų, kieno priklausomybėje ji turėtų būti – miesto ar kaimo. Išsiskiriantys prabangių gyvenamųjų, jungtinių ir daugiabučių namų savininkų interesai padalijo juos į atskiras stovyklas. Tačiau ir tos nesutaria, kas geresni tų interesų gynėjai – pažadus dalijantys gyvenvietės vystytojai ar ne taip seniai įsikūrusi kaimo bendruomenė. Regis, didesnio palaikymo sulauktų rajono šalininkai, mat ten būtų mažesni mokesčiai. Tačiau aukštkiemiškiai jau dabar yra be penkių minučių klaipėdiškiai – naudojasi visa miesto socialine infrastruktūra ir rajone gyvenantys prisimena tik rašydami savo adresą.
Problema – tarpusavio nesutarimai
Įsiplieskus ginčui tarp Žaliojo slėnio vystytojų ir Aukštkiemių kaimo bendruomenės, gyventojai kelia įvairias jo versijas. Vieni nebijo prasitarti, kad vystytojams miestas parankus dėl kylančios dar neparduotų sklypų vertės, tad tai daryti ir skubama. Kiti gi kalba, kad po bendruomenės pirmininko Vaido Lekstučio savanoriškumu slepiasi politiniai tikslai.
Nepaisant to, abi pusės tikina ginančios čia gyvenančių žmonių interesus. Nors anksčiau vystytojai deklaravo „einantys“ už miestą, o bendruomenė miesto purtėsi, dabar jie tikina esantys neutralūs. Anot jų, tik viešo referendumo būdu bus priimtas sprendimas tapti miestiečiais ar likti kaimiečiais. Toks referendumas gali įvykti ne anksčiau kaip po trejų metų, tad gyventojai turės apsčiai laiko įsitikinti jungimo nauda ar žala.
Pats Aukštkiemių kaimas kelio Klaipėda-Palanga yra padalintas į dvi – rytinę ir vakarinę – dalis. Vakarinė dalis visų sutartinai ir vadinama Žaliuoju slėniu, mat vystytojai šį vardą užpatentavo kaip viso projekto pavadinimą. Tačiau tai nėra atskira gyvenvietė.
Demokratija – per referendumą
Žaliąjį slėnį vystančios įmonės „Statemos investicijos“ bendrasavininkis Rolandas Norvilas patikino, kad apie galimą jungimąsi prie miesto žmonės buvo informuoti jau pirkdami sklypus. Anot jo, daugumai tai buvo savaime suprantamas dalykas. Visgi pirmieji pradėję minti takus Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybėse dėl prijungimo dabar vystytojai sako susilaikantys nuo tokių raginimų. „Mūsų pozicija yra susilaikyti nuo visų nuomonių ir palaukti iki referendumo, kuris įvyks ne anksčiau kaip po 3–4 metų. Vis dėlto Žaliojo slėnio teritorija pagal detaliojo plano sąlygas įeina į Klaipėdos miesto plėtros zoną. Visa integracija buvo numatyta į miestą“, – sakė R. Norvilas.
Kalbėdamas apie referendumą vystytojas nuogąstavo, jog pagal įstatymą jame galėtų dalyvauti tik Aukštkiemių kaime registruoti gyventojai. Tuo tarpu, anot jo, dalis čia įsikūrusiųjų gyvenamąsias vietas fiktyviai yra deklaravę Klaipėdoje. „Priešingu atveju griūva gyvenimas – norint vesti vaiką į darželį Klaipėdoje, pirmenybė tenka miesto vaikams, o kitiems patariama eiti į rajono darželius. Tai ypač didelė problema tiems, kurie dėl patogumo nori vaikus vesti į miesto centre esančius darželius“, – tikino R. Norvilas. Anot jo, jau neverta kalbėti apie problemas, su kuriomis gyventojai susidurs norėdami išsikviesti greitąją, policiją ar kitas tarnybas. „Neseniai vienam vaikui įkando šuo. Miesto policija atsisakė vykti, nes tai rajono teritorija. Paskambinus ten buvo paaiškinta, kad visame rajone budi vienas ekipažas ir jie fiziškai neįgalūs atvykti“, – prisiminė pašnekovas.
„Turime surinkę per 120 gyventojų parašų, kuriais jie pasisako nenorintys, kad Aukštkiemių kaimo bendruomenės pirmininkas V. Lekstutis savo viešais pasisakymais jiems atstovautų. Jo kalbos ir rajono mero įžeidinėjimai gali turėti įtakos įvairių procesų eigai“, – įsitikinęs R. Norvilas.
Tunelis dar tik teorinis
Diskusijas aštrina ketinamas įvesti nekilnojamojo turto mokestis. Tikimasi, kad kaime jo tarifai bus mažesni, tačiau pripažįstama, kad skirtumas bus nežymus – vos viena antra dešimtis litų. „Iki referendumo mokestis turėtų būti įvestas. Jo bijo tik individualių namų gyventojai. Tuo tarpu jungtinių namų ir butų savininkai, kuriems mokestis ir taip nebus didelis, pasisako už jungimąsi prie miesto. Svarsto tik nedidelė dalis“, – tikino R. Norvilas.
Jis priminė ir opiausią šios teritorijos gyventojų bėdą – dingusį kairinį posūkį į Žaliąjį slėnį kelyje Klaipėda-Palanga. Šiuo metu, anot vystytojo, deramasi dėl tunelio statybos. „Patvirtinus Klaipėdos rajono teritorijos bendrąjį planą turėtų įsigalioti rajono mero ir Susisiekimo ministerijos atstovo pasirašytas protokolas dėl tunelio statybos įgyvendinimo. Jį abi pusės pasirašė po gyventojų piketo“, – priminė R. Norvilas.
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Vida Vytienė informavo, kad rajono bendrajame plane yra numatyta galimybė toje vietoje skirtingų lygių sankryžai. Kokio ji bus tipo (tunelis, viadukas ar pan.), paaiškės priimant techninius sprendinius.
Staigmena – parašai „už“
„Mes nenorime, kad už mus būtų rašinėjami raštai su prašymais prijungti prie miesto“, – akmenį į vystytojų daržą metė Aukštkiemių kaimo bendruomenės pirmininkas Vaidas Lekstutis. Anot jo, toks teritorijos vystytojų prašymas su gyventojų parašais, pakliuvęs į Klaipėdos rajono savivaldybės mero Vaclovo Dačkausko rankas, patiems aukštkiemiškiams buvo staigmena. Pasak pašnekovo, parašai buvo rinkti dėl aukštosios įtampos elektros tinklų panaikinimo. „Rajono Savivaldybė buvo suklaidinta. Atsižvelgiant į prašymą rajono bendrajame plane Aukštkiemių kaimas buvo pažymėtas kaip perspektyvoje galimas prijungti prie miesto, tačiau gyventojai tokio prašymo nepasirašinėjo“, – aiškino V. Lekstutis. Jis teigė jau pasiekęs, kad bendrojo plano sprendiniuose tokio žymėjimo neliktų.
„Pats esu nei už miestą, nei už rajoną. Tam nustatyti turi įvykti vieša apklausa. Aš esu už atvirumą. Šiuo metu nesu apsvarstęs, kurioje teritorijoje daugiau pliusų. Tačiau manau, kad pats rajonas turėtų būti suinteresuotas kaimo likimu jo teritorijoje. Juk čia registruoti žmonės mokesčius moka rajone“, – įsitikinęs V. Lekstutis.
Pasak V. Lekstučio, šiuo metu Aukštkiemių kaimo bendruomenę (tiek vienoje, tiek kitoje kelio Klaipėda-Palanga pusėje) vienija 189 nariai. Visoje vakarinėje kaimo dalyje, Žaliajame slėnyje, gyvena apie 200 šeimų.
Vaikai rajono mokyklų nelanko
Paklaustas apie sunkumus registruojant atžalas miesto ugdymo įstaigose, V. Lekstutis teigė negirdėjęs, jog žmonės fiktyviai deklaruotų gyvenamąsias vietas mieste. „Tai visiškai neturi reikšmės. Juk ateidamas į mokyklą vaikas atsineša mokinio krepšelį, nesvarbu, iš kokio Lietuvos miesto būtų. Galiu pasakyti, kad turbūt nė vienas mūsų kaimo vaikas nelanko rajono mokyklos. Visi eina į miestą ir dėl priėmimo bėdų neturėjo. Mums net geriau – vaikus į mokyklą ir namo vežios autobusiukas. Tai valstybės pareiga. Problemos nėra ir dėl darželių, juk rajonas vėliau miestui už atėjusį vaiką sumoka“, – mokesčių nutekėjimo iš rajono į miesto biudžetą nesureikšmino V. Lekstutis.
Pasak jo, pagal dabartinę sistemą gelbėjimo tarnybos vyksta iš ten, kur arčiau. Vėliau tarpusavyje savivaldybės tas keliones vėl „apsimoka“ gyventojams dėl to nesukeldamos problemų.
Kaip bebūtų, gyventojų nuogąstavimai dėl mokesčių turi pagrindą. „Mes patys apželdinome gyvenvietę, savo lėšomis įrengėme vaikų žaidimo aikšteles, investavome į kitą infrastruktūrą. Jei mus prijungs prie miesto, tai bus padaryta už akių. Viskas, už ką patys mokėjome, būtų atiduota miestui“, – sakė V. Lekstutis.
Savivaldybės mero Vaclovo DAČKAUSKO komentaras:
– Aukštkiemių kaimo dalybos su Klaipėdos miestu gali būti svarstomos tik teoriškai. Praktiškai kažin ar tai įmanoma, nes didelė dalis kaimo gyventojų, įsikūrusių Žaliajame slėnyje, pareiškė nepritariantys galimam prijungimui prie Klaipėdos miesto. Gyventojų nuomonė yra pagrindinis kriterijus, priimant sprendimus dėl administracinių ribų keitimo.
Remiantis gyventojų raštu ir žodžiu išsakytomis nuomonėmis rajono Savivaldybės atstovams, naujai rengiamame Savivaldybės teritorijos bendrajame plane yra numatyta kaimo jungimo prie miesto galimybė, nes šio dokumento viešojo svarstymo metu niekas prieštaravimų dėl minėtos galimybės nepareiškė. Dabar galiojantys teisės aktai neleidžia gyvenamųjų vietovių teritorijų dalyti administracinių vienetų teritorijų ribomis. Tai reiškia, kad atskiros kaimų dalys negali būti prijungtos prie Klaipėdos miesto savivaldybės. Jeigu ši informacija būtų laiku pateikta gyventojams ir politikams, šiandien nereikalingų aistrų nekiltų.
Su Klaipėdos miesto valdžia esame diskutavę tik apie vadinamąjį Kalotės–Purmalių trikampio galimą prijungimą prie Klaipėdos miesto. Į minėtą trikampį įeina ir Aukštkiemių kaimo dalis. Pagrindinis diskusijos motyvas – ar pagerės čia gyvenančių žmonių gyvenimo kokybė, pakeitus administracinę priklausomybę. Diskusija buvo pradėta reaguojant į vietinių gyventojų politikams išsakytas nuomones ir pageidavimus. Tačiau Aukštkiemių kaimas nėra vienintelis, kuris ribojasi su Klaipėdos miesto administracinėmis ribomis, todėl išskirtinių problemų, palyginti su kitais kaimais, nekyla.
Klaipėdos rajono savivaldybė nėra suinteresuota šią teritoriją, o kartu ir Aukštkiemių kaimo dalį, perduoti kitai savivaldybei, nes čia gyvenančių gyventojų pajamų mokestis įplaukia į Savivaldybės biudžetą. Kalbant apie mokymo įstaigas, iš Aukštkiemių kaimo dalies (Žaliojo slėnio), kuri yra Klaipėdos miesto pusėje nuo Šilutės–Palangos plento, šiuo metu 9 darželinukams išduoti siuntimai į Klaipėdos miesto ikimokyklines ugdymo įstaigas, tačiau jas lanko tik 2 vaikai. Už šias paslaugas mūsų rajono Savivaldybė Klaipėdos miestui per 2009–2010 m. sumokėjo 4945 litus. Moksleivio krepšelio lėšos skiriamos mokiniui, todėl nesvarbu, kurią mokyklą moksleivis lanko – pinigai keliauja su juo.
Jolanta VENSKUTĖ
