Laisvės kovotojai atidavė Tėvynei, ką privalėjo

Nuotr. iš Auksutės Ramanauskaitės-Skokauskienės archyvo: LLKS suvažiavimo apygardų vadai.

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos Deklaracijai – 70 m.

1949-ųjų vasario 16 d. Visos Lietuvos partizanų suvažiavime priimta Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) tarybos Deklaracija buvo rasta išlikusiame KGB archyve 1990 m. kovo 11 d. atkūrus nepriklausomybę. Jos signatarai – aštuoni Lietuvos partizanų apygardų vadai, kurių nė vienas taip ir nesulaukė nepriklausomybės, dėl kurios kovojo nepaisydami pavojaus savo gyvybei. Suvažiavimo šūkiu buvo pasirinkta lotynų sentencija „Rede, quod debes“ – „Atiduok, ką privalai“, kuri buvo papildyta dar vienu svarbiu žodžiu „Atiduok Tėvynei, ką privalai“.

Lietuva ginklu priešintis okupacijai pradėjo 1944 m. ir organizuota kova truko iki 1953 m. Tada buvo sunaikintos Lietuvos partizanų struktūros.

Pirmieji partizanų būriai pradėjo kurtis 1944 m. vasario pabaigoje, o vėliau būrėsi į didesnius organizacinius vienetus – formavosi rinktinės apygardos ir sritys. Buvo siekiama suvienyti visas partizanų struktūras ir įsteigti vieną bendrą politinę ir karinę organizacją. Taip pat kad būtų viena ginkluotojo pasipriešinimo vadovybė.

1949 m. vasario mėnesį buvo sušauktas Visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas, kuriame dalyvavo atstovai iš visos Lietuvos apygardų. Ilgas ir pavojingas kelias iki Radviliškio rajono Minaičių kaimo pareikalavo daug jėgų ir budrumo šiame pavojingame kelyje.

Vasario 2–10 dienomis vyko pasitarimai Stanislovo Mikniaus sodyboje įrengtame bunkeryje (Minaičių k.). Jau pirmame posėdyje buvo nutarta Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo organizaciją pavadinti Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiu (LLKS). Kituose posėdžiuose sudaryta LLKS vadovybė ir svarstoma sąjūdžio politinė programa, LLKS statutas, partizanų uniformos, pareigų laipsnių ženklai ir kt.

Svarbiausias 1949 m. vasario 16 d. parengtas dokumentas – LLKS Tarybos posėdžio priimta Deklaracija, kurią pasirašė 8 posėdžio dalyviai. Tai LLKS Tarybos prezidiumo pirmininkas Jonas Žemaitis-Vytautas, prezidiumo pirmininko pavaduotojas Adolfas Ramanauskas-Vanagas bei kiti Tarybos nariai: Aleksandras Grybinas-Faustas, Vytautas Gužas-Kardas, Juozas Šibaila-Merainis, Bronius Liesys-Naktis, Leonardas Grigonis-Užpalis, Petras Butkus-Žadgaila. Suvažiavime priimta Deklaracija sudarė teisinį ir politinį Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo pagrindą, suteikė laisvės kovoms naują pobūdį, įteisino LLKS, kaip visuotinio organizuoto ginkluoto paasipriešinimo sovietinei okupacijai organizaciją, o jos Tarybą kaip vienintelę teisėtą valdžią okupuotos Lietuvos teritorijoje.

Lietuvos Respublikos Seimas, įvertindamas LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos reikšmę Lietuvos valstybės tęstinumui, 1999 m. sausio 12 d. priėmė įstatymą dėl Lietuvos kovos sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos, kuris nustatė šio dokumento statusą Lietuvos Respublikos teisės sistemoje, pripažino kaip Lietuvos valstybės tęstinumui reikšmingą teisės aktą.

Česlovas TARVYDAS

Gargždų miesto garbės pilietis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių