Laisvės kovų vienytojas Jonas Žemaitis-Vytautas nusipelnė visuotinės pagarbos

Prie generolo Jono Žemaičio-Vytauto paminklo Vilniuje (iš kairės) Regina Matonienė, prof. Albertas Laurinavičius, Aušra Juškaitė-Vilkienė, Virginijus Jocys.

Jono Žemaičio-Vytauto, Lietuvos nepriklausomybės kovų, Žemaitijos atmintinais metais Vilniaus žemaičių kultūros draugijos nariai ir svečiai rinkosi į vakarą Vilniaus mokytojų namuose, kuriame pagerbė LLKS prezidiumo pirmininką, brigados generolą, ket­virtąjį Lietuvos prezidentą Joną Žemaitį-Vytautą (1909–1954). Beje, mano kraštiečių žiniai: jo tėvai, dėl sūnaus patriotinės veiklos patyrę sovietinių struktūrų persekiojimus, yra palaidoti Gargždų kapinėse.

Prie paminklo – himnas

Prie paminklo Vilniuje ket­virtajam Lietuvos prezidentui, brigados generolui J. Žemaičiui-Vytautui susirinko Vilniaus žemaičių kultūros draugijos tarybos nariai su pirmininku Alvydu Strička, brigados generolo dukterėčia Aušra Juškaitė-Vilkienė, prof. dr. Vykintas Vaitkevičius, Kauno žemaičių kultūros draugijos pirmininkas Jonas Vitkauskas, partizanų ryšininkas, metraštininkas Albinas Kentra, dr. Benas Jankauskas ir kt. Jie padėjo atminimo vainiką, uždegė žvakes. Girgždant šviežiai iškritusiam sniegui, padangėje nuskambėjo Albino Batavičiaus ir Ipolito Petrošiaus pučiami mediniai ragai. Vėjui plazdenant Lietuvos valstybinę, Žemaitijos etnografinio krašto, Vilniaus žemaičių kultūros draugijos vėliavas sugiedotas Lietuvos himnas. Besidalinančiuosius atminimais ir įžvalgomis filmavo ir kalbino Lietuvos radijo ir televizijos komanda. Kitą dieną, sausio 16-ąją, per LRT žiniose parodytas reportažas priminė visuomenei apie gen. J. Žemaičio-Vytauto atmintinų metų pradžią ir šios iškilios asmenybės atminimo išsaugojimo pareigą.

Karo akademija didžiuojasi vardu

Vilniaus žemaičių kultūros draugijos renginyje sveikinimo žodį tarė Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininko pareigas einantis pulkininkas Darius Vaicikauskas. Jis pasidžiaugė galimybe pajusti, kad iš Žemaitijos kilusio generolo, partizanų vado, Lietuvos prezidento atminimas nėra užmirštas. Jis pabrėžė, kad Lietuvos karo akademija šiai iškiliai asmenybei daugiau dėmesio skirs ne tik šiemet, bet ir ateityje, o tai susiję ir su žinomomis, ir naujai atrastomis memorialinėmis vietomis.

Jonas Žemaitis-Vytautas pasiekė gerą karinį išsilavinimą, turėjo neįkainojamą partizaninę patirtį, buvo demokratinių pažiūrų žmogus ir tai lėmė didelį moralinį autoritetą tarp laisvės kovotojų.Prisiminimais dalijosi gen. J. Žemaičio-Vytauto dukterėčia Aušra Juškaitė-Vilkienė. Ji priminė susitikimus su dėde, bet tuo metu kapitonu Jonu Žemaičiu. Po 1947 m. dvylikametė mergaitė su draugėmis buvo parbėgusi iš tremties į tėviškę Šiluvą (ten išbuvo laisvėje pusantrų metų). Jonas, norėdamas ją apsaugoti, sąmoningai su dukterėčia tuomet nesusitiko. Tačiau Aušra vėl buvo suimta ir vėl ištremta. Iš tremties ji grįžo 1970 metais. Dar daug metų Aušros šeima jautė, kad KGB apie jų giminystę su Jonu žinojo ir kartais tai primindavo. Pašnekovė pasiguodė, kad didelė dalis atsiminimų apie dėdę iš partizaninio periodo yra fragmentiški, bet ateityje tvarkant giminės archyvą gal atsiras pilnesnių istorijų. Susirinkusiesiems palinkėjo saugoti prie Lietuvos laisvės prisidėjusių asmenų atminimą.

Deklaracijoje – neabejotinas indėlis

Atminimo vakaro dalyviai dėmesingai klausėsi Klaipėdos universiteto prof. dr. Vykinto Vaitkevičiaus pranešimo „Generolo Jono Žemaičio-Vytauto gyvenimo ir kovos kelias“. Pranešėjas priminė ir žinomus jo biografijos faktus, ir pristatė naujai surastas gyvenimo ir kovos kelio detales, nuotraukas, užrašų, dokumentų fragmentus, surinktus ekspedicijų metu. Pranešėjas priminė, kad Jonas Žemaitis-Vytautas per savo partizanavimo laikotarpį konspiracijos sumetimais turėjo apie dvidešimt slapyvardžių. Tyrėjus pasiekė palyginti nedidelis kiekis fotografijų, kuriose jis pozuoja. Verta priminti, kad jis, kaip ir kiti partizanai, suprasdami savo laiko trapumą, dažnai fotografuodavosi, kad tai išliktų kaip istorinis faktas. Pavyzdžiui, yra žinių, jog 1949 m. vasario 16 d. pasirašant Deklaraciją Minaičiuose buvo paveiksluojamasi. Deja, to meto nuotraukos nerastos.

Jonas Žemaitis-Vytautas pasiekė gerą karinį išsilavinimą, turėjo neįkainojamą partizaninę patirtį, buvo demokratinių pažiūrų žmogus ir tai lėmė didelį moralinį autoritetą tarp laisvės kovotojų. Todėl neabejotinas jo ypatingas indėlis rengiant ir pasirašant minėtą Deklaraciją. Jos svarba jau ne kartą įvardyta tyrėjų ir politikų. Prof. dr. V. Vaitkevičius priminė, kad „1949 vasario 16-osios dienos Deklaracija – aukščiausias ir svarbiausias LLKS Tarybos pasiekimas – yra politinė pergalė, kuri iš esmės yra reikšmingesnė už partizanų karinius laimėjimus.“

Gaivinti ir turtinti atmintį

Dar kartą grįždamas prie generolo Jono Žemaičio-Vytauto atminimo įamžinimo klausimo, prof. V. Vaitkevičius kvietė neapsiriboti vien betoninio ženklo 2019 m. pastatymu jo gimtajame Kiaulininkų kaime Šiluvos valsčiuje (dab. Pagojukų seniūnija, Raseinių r.). Kvietė gaivinti ir turtinti atmintį apie šią iškilią asmenybę, tiek daug nusipelniusią Lietuvai. Jis susirinkusiesiems patarė atsiminti pagrindinę mintį apie Jono Žemaičio-Vytauto veiklos svarbą: „Ką reiškia Jonas Žemaitis mūsų istorijai? Tai pirmiausia yra Lietuvos laisvės kovotojų vienytojas, savotiškas kunigaikštis, puikus autoritetas, išminčius ir kartu karvedys ir taip pat jo paties pastangomis įkurtos vyriausybės – pogrindžio Lietuvos prezidentas…“

Pranešimo pabaigoje profesorius dr. V. Vaitkevičius priminė apie 2010 m. įkurtą Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio įamžinimo visuomeninę organizaciją ir jos vykdomą projektą „Partizanų Lietuva“. Kvietė prisidėti darbais, informacine ir finansine parama.

Vaizdo reportažą „Joną Žemaitį – Vytautą prisimenant“ sukūrė Šarūnas Valentinavičius LLKS vaizdo studija „Laisvė“, nuoroda https://youtu.be/KYD4XuxYH18

Virginijus JOCYS

A. Stričkos ir VŽKD archyvo nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių