Lemtingi sutapimai: Vasario 16-oji ir profesorių Mažylių kelionių viražai
1918 m. vasario 16 dienos Lietuvos Tarybos nutarimą dėl nepriklausomos Lietuvos atkūrimo pasirašę dalyviai.
Profesorius Liudas Mažylis dabar žinomas visoje Lietuvoje. Pernai kovo 29 dieną Berlyno diplomatiniame archyve jis atrado originalų mūsų valstybės dokumentą – 1918 m. vasario 16 dienos Lietuvos Tarybos nutarimą dėl nepriklausomos Lietuvos atkūrimo.
Nutarimas šiuo metu rodomas Signatarų namuose Vilniuje. Iki tol vadinamą Vasario 16-osios Aktą regėjome faksimilėje iš „Lietuvos aido“ 1918 metų 22-ojo numerio, kurio beveik visą tiražą vokiečių okupacinė valdžia tada konfiskavo. Kažkiek egzempliorių suspėta paslėpti.
Žurnalistinis smalsumas paskatino pasidomėti, apie ką anomis dienomis rašė Lietuvos Tarybos 1917 metais įsteigtas laikraštis „Lietuvos aidas“, kurio vyriausiasis redaktorius-leidėjas buvo A. Smetona, bendradarbiai – M. Biržiška, P. Klimas, A. Stulginskis, J. Šaulys. Visi jie – Vasario 16-osios Akto signatarai.
1918 metų vasario 16 dienos, šeštadienio, numeris. Pirmajame puslapyje, taip pat ir kituose trijuose, – vokiečių štabo pranešimai apie tebevykstančius karo veiksmus Vakarų fronte, vokiečių santykius su rusais, Raudonąją gvardiją, Vakarų Europoje vykstančias demonstracijas dėl taikos, derybas dėl Gudijos autonomijos, demobilizaciją ir taiką Ukrainoje, Santarvės valstybių pastangas nustatyti taikos sąlygas ir pan. Straipsnyje „Visuomenės kreditas“ išsamiai aiškinama, kaip karas paveikė ekonominį gyvenimą, ūkio pamatus, bet jau „<…> Lietuvos Taryba imasi pasiruošiamojo darbo ir tam tikroje komisijoje išdirbinėja laikinus visuomenės kredito pamatus ir formas. Tie darbai dar nėra baigti ir negalės įgyti praktikos vertybės, kol nebus galutinai paaiškėjęs bendras mūsų politikos stovis …“ Toliau – apie kooperaciją, skolinamąsias taupomąsias kasas, liaudies banką ir valstybės laikinus organus iki Steigiamojo Seimo.
Taigi, dar nepasirašius Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo nutarimo, jau buvo pradėti formuoti būsimi pagrindiniai įstatymai, aktai, kiti demokratiniais pagrindais tvarkomos valstybės dokumentai.
Skelbiama keletas žinių iš Lietuvos. Karo veiksmams aprimus steigiamos lietuviškos mokyklos, prieglaudos, rengiami vakarėliai. Platesnė informacija iš Kretingos: čia „vietinių inteligentų būrelis surengė lietuvių vakarą, artistai mėgėjai suvaidino 4 aktų dramą „Užgimimas“ su tautinėmis dainomis ir deklamacijomis. Publika rimtų pasilinksminimų ištroškusi veržte veržėsi, pastatymą teko tris kartus kartoti, o grynas pelnas 92 mrk bus padalintas neturtingiems mokyklos mokiniams“. Dar kelios panašios žinios iš Žeimelio, Virbalio, Pušaloto, Sutkūnų. Keletas sakinių apie Lietuvos nepriklausomybę ir lenkų pastangas mūsų kraštą prijungti prie Lenkijos cituojama iš leidinio „Vienybė“. Keli reklaminiai skelbimai: kur gauti geros sėklos, kur įsigyti naujų žemės ūkio derliaus apdorojimo mašinų, mėsos malūnėlių ir pan.
Svarbiausia mums šiandien – šio numerio trečiame puslapyje lyg tarp kitko įdėtas trumputis pranešimas: „Med. d-ras Pranas Mažylis, sugrįžęs iš Krokuvos į tėviškę ir apsilankęs Vilniuje, ketina įsikurti Panevėžyje ir ten gydytojauti“.
Tik tiek anuomet. Mūsų dienomis kur kas daugiau ši trumpa žinutė pasako.
Žmogus, apie kurio atvykimą į Lietuvą laikraščio leidėjai matė reikalą pranešti savo skaitytojams, yra vėliau išgarsėjęs akušeris-ginekologas, vienas iš kraujo perpylimo pradininkų Lietuvoje, įkūręs savo privačią akušerijos-ginekologijos kliniką Kaune, profesorius Pranas Mažylis (1885–1966) – būsimo taip pat profesoriaus Liudo Mažylio senelis. Prieš karą gyveno ir dėstė Kauno universitete, vadovavo mokslinėms disertacijoms, yra paskelbęs daug mokslinių darbų. 1941 m. buvo išrinktas Lietuvos Mokslo akademijos akademiku. Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjo žydus ir slėpė belaisvius. 2006 metais jam suteiktas Pasaulio teisuolio vardas.
Nuo studijų, kurių nebaigė Sankt Peterburgo universitete, nuosekliai laikėsi kairiųjų pažiūrų. Laikomas vienu iš steigiamos Lietuvos socialdemokratų partijos vadovų, kalintas už revoliucinę veiklą. Vokiečių okupacinė valdžia jį buvo pašalinusi iš Kauno Vytauto Didžiojo universiteto.
Šiomis dienomis jo vaikaičiui, Lietuvos Tarybos nutarimo dėl Lietuvos valstybės atkūrimo atradėjui, prof. Liudui Mažyliui suteiktas Kauno miesto garbės piliečio vardas. Savo ruožtu įvertinant profesoriaus nuopelnus Lietuvos istorijai, ilgalaikį mokslinį ir pedagoginį darbą bei universiteto vardo garsinimą VDU Senatas suteikė humanitarinių mokslų Garbės daktaro vardą.
