Liepų gatvės gyventojai papildė saugių kaimynų gretas

Liepų gatvės gyventojai papildė saugių kaimynų gretas

Birželio 1-ąją gausiai susirinkusiems Liepų gatvės gyventojams įteikta lenta „Čia veikia saugios kaimynystės grupė“.

 

Nuo šiol birželio 1-oji Gargždų Liepų gatvės gyventojams – ne tik Tarptautinė vaikų gynimo diena ar vasaros pradžia. Ši data – saugios kaimynystės pradžia. Gausiai susirinkusiems draugiškiems kaimynams bendruomenės pareigūnė Rasa Jonauskaitė įteikė lentą „Čia veikia saugios kaimynystės grupė“. Kaimynai sutarė kasmet šią dieną susirinkti prie bendro stalo.

96 grupės

Aktyvi Liepų gatvės gyventoja Violeta Gedgaudienė, sutelkusi kaimynus saugiai kaimynystei, įsitikinusi, jog geri kaimynai – gyvenimo dovana. „Aš džiaugiuosi Gėlių gatvės gyventojų sutarimu, iniciatyvomis, tad norėjosi, kad ir mūsų gatvės gyventojai susiburtų. Nors Liepų gatvėje gyvena daug senbuvių, visgi ne visi vieni kitus pažįstame. Norėjosi susitikti, artimiau susipažinti, pasikalbėti, o pabendravus įgyti ne tik gerų draugų, bet ir pagalbininkų. Juk tarp kaimynų yra tokių, kurie namie lieka būtent tuo metu, kai šalia gyvenantis kaimynas dirba. Jeigu būsime atidesni visi, vagims bus mažiau šansų apsilankyti mūsų namuose nepastebėtiems“, – kalbėjo Violeta, nuo šiol būsianti koordinatorė.

Kaimynams tą vakarą pasirodė protingiausia pakabinti lentelę ant 13 namo, kur gyvena Adelė ir Alfonsas Lygnugariai. Esą ir matysis iš visų pusių, ir saugiai po stogeliu kabės. Šeimininkai neprieštaravo.

Rajone, pasak bendruomenės pareigūnės R. Jonauskaitės, sudarytos 96 saugios kaimynystės grupės, vienijančios 1224 gyventojus. „Saugios kaimynystės tikslas – bendromis jėgomis sukurti saugią gyvenamąją aplinką. 90 proc. priklauso nuo gyventojų ir tik 10 proc. – policijos darbas. Savo ir kaimynų saugumu besirūpinantis gyventojas budresnis, drąsesnis, fiksuoja pažeidimus, atidžiau stebi atostogaujančių kaimynų namus“, – gausiai susirinkusiems gyventojams kalbėjo pareigūnė ir ragino gyventojus bendrauti, dalytis žiniomis ir patirtimi, saugoti vieniems kitus, kurti darnią visuomenę, jaukią ir saugią gyvenamąją aplinką.

Graikinio riešuto šešėlyje

Gatvės žaliojoje zonoje, Liepų ir Žemaičių gatvių sankryžoje, ketinusius pasisėdėti kaimynus dėl karščio į savo namus pasikvietė Ritutė Paulauskaitė-Lankutienė su vyru Juozu. Pirmosios gatvės gyventojos jaukiai sutvarkytame kieme po dideliu graikiniu riešutu sutilpo gausus būrys. Ant stalo kaimynai dėjo suneštas vaišes. Šeimininkė vaišino naminiu sūriu, Liepų gatvės sodų medumi, kurį sunešė pačių laikomos bitės, naminiu vynuogių vynu. Kaimynai prikepė grybukų, voveraičių, pridarė gardžių užkandėlių, atnešė ankstyvųjų vyšnių, kurios jau išsirpo 4 namo sode.

Pirmą kartą susirinkę draugėn prisiminė ne tik pirmuosius gatvės gyventojus, bet ir kieno vaikai kokiame name gyvena, o kas pardavė ir išsikėlė gyventi kitur. „Aš iš 27 namo Regina, malūnininko dukra. Aš Daiva iš 5, Paškauskų marti. Aš Dalia iš 7 namo, tėvai ūkininkauja, o mudu su broliu likome gyventi čia“, – prisistatė kaimynai.

Kazytė iš 37 namo nerimavo, ar norės kada nors jų name gyventi vaikai ir anūkai. Moteris papasakojo, jog su vyru susipažinusi sesers vestuvėse, kur šis grojęs. Verutė iš 24 namo prisiminė savo šeimos istoriją ir pasidžiaugė, jog dvigubame name, kur gyveno du broliai, niekada tvoros nebuvę.

Besikalbant prisiminta, jog anksčiau Liepų gatvė buvusi Žemaičių. Aptarė kaimynai dujų įsivedimo kainas. Net pajuokavo, jog porinių namų gyventojų daugiau susirinkę. Pasigedo žadėjusio ateiti muzikos instrumentų meistro Vasiliausko.

Pirmieji gyventojai – nuo 1960 m.

Prisiminimus apie gyventojų kūrimąsi Liepų gatvėje sauganti Rita papasakojo, jog dabartinė Liepų gatvė pradėta projektuoti 1959 m. Tada ji buvusi be pavadinimo ir dokumentuose buvo rašoma kaip projektuojamoji gatvė. Dabartinis sklypas, pažymėtas 10 numeriu, kuriame ji gyvena, buvęs sklypu Nr. 1. „1960 m. pradėjo gyventi pirmieji gyventojai – Paulauskų, Normanų, dvi Nekrevičių šeimos. Iš pradžių net elektros neturėjome, pamokas ruošėme prie žibalinės lempos. Išdalijus daugiau sklypų, pastaroji pavadinta kaip Žemaičių gatvės tęsinys. Vėliau labai greitai „augo“ visi nameliai. Žmonės dirbo labai daug. Dieną – tiesioginiuose darbuose, vakarais ir sekmadieniais – prie savo būstų statybų, – prisiminimais dalijosi šeimininkė. – Pamenu, kaip kaimynė J. Normanienė pati pagamino šlakines plytas visam namui. Po to jas lauko sąlygomis džiovino, o vakarais vyras mūrijo namą. Taip dirbo visi kaimynai, nes samdyti nebuvo iš ko ir nebuvo ko.“

Pasak R. Lankutienės, didžioji dalis šeimų buvo sugrįžę iš Sibiro tremtiniai. Tad likimo broliai tarpusavyje gerai sugyveno. Vienas kitam padėdavo darbuose ir varguose. Šventes švęsdavo kartu. Vaikai augo draugiškai. Dabar daugumoje sodybų jau gyvena jų vaikai.

Kai susiformavo visa gatvė ir aplinkinės gatvės, buvo priimtas nutarimas pakeisti gatvės pavadinimą. Taip, atsižvelgus į gyventojų norus, 1969 m. atsirado Liepų gatvė. Šis vardas visiems buvo mielas, tad gyventojai prie savo būstų suskato sodinti liepaitės, kurios gerai prižiūrimos žaliuoja ir dabar.

Vida VALAITYTĖ-IVAKHNENKO

AUTORĖS nuotr.


Paieška

Naujienlaiškis

Žurnalisto pastabos

Jaučiam vietoj „jamam“

Tviskančios parduotuvių vitrinos vilioja atverti pinigines dovanoms. Paskutinį lapkričio savaitgalį prekybos ir pramogų sostine tituluojamame „Akropolyje“ vykusi akcija „Jamam“ sutraukė…

Plačiau »

Agnė ADOMAITĖ

Bendraukite su mumis Facebook

Savaitės klausimas

Ar puošite namuose gyvą eglutę?