2019 Rugpjūčio 25
Kartu su 7 Žemaitijos rajonuose 25 000 egz. tiražu platinamu spalvotu informaciniu-reklaminiu savaitraščiu 

Liepų žydėjimo šventė Vaiteliuose – su praeities dvelksmu

Liepų žydėjimo šventė Vaiteliuose – su praeities dvelksmu

Daknevičių giminės palikuonė V. Pilipavičienė: „Didžiuojuosi, kad esu Daknevičiūtė, kad gyvenu tėviškėje. Čia gyveno mano proproseneliai.“Senoji liepų alėja Vaitelių kaime vasaros viduryje trečią kartą pakvies į Liepų žydėjimo šventę. Jos iniciatorė ir rengėja senbuvė Vida Pilipavičienė formuoja tradiciją kaimo žmones, esančius ir išvykusius, susiburti bendrystei ir draugystei. Garbingos Daknevičių giminės palikuonę tam įkvepia neblėstanti meilė protėvių žemei. Ji liejasi eilėmis, dainomis ir iniciatyvomis.

Didžiuojasi garbinga gimine

„Vaiteliai – kaimelis mano, tėviškė brangi, / stovi tylūs, susimąstę ąžuolai seni. / Vaiteliai – kaimelis mano nedidukas, bet jis savas. / Mes kaip didelė šeima, kas namuose, kas darbe“, – švytinčiomis akimis deklamavo V. Pilipavičienė. Vaitelių senbuvė prisipažino, jog eilės lietis pradėjo sulaukus brandos. Vidą įkvepia gimtinė, kiekvienas medis, kelias, akmuo ar pražydęs jazminas... Viskas, kas tikra, viskas iš praeities.

Vaitelių kaimo istoriją mena senoji Daknevičių sodyba – iš XX amžiaus pradžios. Į ją veda keliukas, juosiamas įspūdingos liepų alėjos, kurią kadaise pasodino Vidos senelis Stanislovas Dak­nevičius, pasistatęs namą. „Archyvuose radome, kad mano senelis – bajorų kilmės, pasiturintis ūkininkas, valdė daugiau nei 40 ha – pusę Vaitelių kaimo. Jo sodyba buvo tvarkinga, graži. Senelis buvo meniškos prigimties – dailiai drožinėjo – išsaugojome miniatiūrinį altorių ir kitų jo drožinių“, – kalbėjo V. Pilipavičienė. Pasak jos, Liepų alėjos, kurią kadaise pasodino šviesaus atminimo S. Daknevičius, fragmentas.senelis buvęs visuomeniškas, mėgęs bendrauti su iškiliais žmonėmis, palaikęs ryšius su prezidentu Antanu Stulginskiu, kuris lankėsi ir šioje sodyboje. „Sekmadieniais namuose buvo ruošiami pietūs garbiems žmonėms – kunigams ir kitiems“, – atskleidė V. Pilipavičienė.

Ji turi duomenų apie proprosenelį Mikalojų Daknevičių, taip pat prosenelį Juozapą Daknevičių. Apie šio sūnų Stanislovą, savo senelį, Vida žino tik iš užrašytų atsiminimų. Kaip ir apie savo dėdę Stasį, šaulių vadą, 1941 m. nukankintą Rainiuose. Tai jo atminimui priešais liepų alėją stūkso didingas kryžius. S. Daknevičiaus vardu pavadinta ir viena šio kaimo gatvelė. „Didžiuojuosi esanti Daknevičiūtė, kad gyvenu savo gimtinėje, protėvių žemėje“, – šypsodamasi ištarė V. Pilipavičienė.

Protėvių atminimo puoselėtoja

Iš savo gimtosios sodybos Vida buvo ištrūkusi neilgam – Vilniuje mokėsi medikės profesijos, dirbo Rokiškyje, bet prieš 30 metų su vyru Robertu sugrįžo į gimtąjį Vaitelių kaimą. Užaugino du sūnus ir dukrą, o dabar puoselėja protėvių žemę. „Kokia brangi man ši vieta“, – tyliai ištarė vaiteliškė. Vaiteliuose ji – vienintelė gyventoja su giliomis tvirto giminės medžio šaknimis.

Abu su vyru čia pasistatė trobą – tolėliau nuo senosios sodybos, pelkėtoje vietoje. „Statėmės patys, kaip mokėjome“, – šypsojosi Vida, rodydama jaukius savo namus. Ji neabejoja, kad meniškumo genus paveldėjusi iš senelio. Iš laukų prisitempė akmenų ir gėlių darželyje sudėliojo etninio stiliaus kompozicijas. Akmenys – moters silpnybė: jų įmūryta ir pirties sienoje, ir židinio sienelėje.

Po galinguoju ąžuolu sceną sumeistravo Vidos vyras Robertas Pilipavičius.Namuose – svarbios relikvijos, Daknevičių giminės istoriją menantys daiktai, fotografijos. „Daug buvo vertingų sendaikčių, bet maža būdama nesupratau jų vertės, todėl ne visi išsaugoti“, – apgailestavo pašnekovė. Tačiau tuos, kurie liko, V. Pilipavičienė labai brangina ir planuoja įkurti šeimos muziejų. „Visi turime svajonių, ir kai labai norime, jos išsipildo“, – įsitikinusi pašnekovė.

Senoji sodyba tuščia, tarsi lauktų sugrįžtančių šeimininkų. Senelio sodintas sodas apžėlęs – nespėja su vyru tvarkyti. Vaikų neprikalbina, kad pareitų čia gyventi. Parduoti nesiryžta, nors ne vienas pirkėjas į ją žvalgosi. „Būtų skaudu, jei čia vaikščiotų svetimi“, – neslėpė Vida.

Kviečia liepos 21 d.

Pilipavičių sodyboje Vaitelių žmonės kartais renkasi kaimo reikalus aptarti. Mat bendruomenės namų nėra, bet ji nėra oficialiai įregistruota. Vasaros viduryje V. Pilipavičienė pakvies kaimynus, buvusius šio kaimo gyventojus, giminaičius į Daknevičių parką, Liepų žydėjimo šventę. Senelio sodintos liepų alėjos įkvėpta ji du kartus čia bandė suburti kaimo žmones jaukiai bendrystei ir draugystei – formuojasi kaimo tradicija. Tai liudija Dauparų–Kvietinių seniūnijos seniūnės Juditos Čekuolienės padėka „Už istorinės atminties puoselėjimą, nuoširdų rūpinimąsi saugoti šeimos relikvijas, viltį įkurti šeimos muziejų ir suburti vaiteliškius į Liepų žydėjimą šventę“.

Seniūnaitis A. Girtas: „Graži iniciatyva suburti Vaitelių žmones per liepų žydėjimą.“Vasarai atėjus V. Pilipavičienė entuziastingai tam ruošiasi. Jos didžiausias pagalbininkas – vyras. „Susitaupiau tūkstantį eurų medienai, kurios reikėjo įrengti sceną. „Iš pradžių svarsčiau, gal sveikatos stiprinimui išleisti ar paveldui saugoti“, – prisipažino Vida. Vyras, kuriam padėjo kaimynas Audrius, po vienu iš galingųjų ąžuolų jau sumeistravo sceną. Bet pinigų trūksta – bando ieškoti rėmėjų. Dėkinga ūkininkui Vaidui Gelžiniui, kuris neatsisakė padėti. Galbūt atsiras daugiau geradarių, paremsiančių savo kaimo šventę.

Kiek pinigų bendruomenės, parengusios projektus renginiams, sulaukia, o štai vaiteliškė stengiasi padaryti savo jėgomis ir lėšomis. Bendraminčių nėra daug – Ramunė Šimkienė, Vaitelių seniūnaitijos seniūnaitis Andrius Girtas. Ir seniūnė J. Čekuolienė, kuriai Vida net trieilį sukūrė.

„Sesuo Birutė sako, kad mane šaukia protėvių dvasia, – šypsojosi Vida ir pridūrė: – Mano Vaiteliuos ąžuolai žaliuos.“

Ši ir kitos dainos Daknevičių parke skambės liepos 21 d. Šventė prasidės 14 val. šv. Mišiomis. Susirinkusieji, susėdę prie suneštinių vaišių stalo, vaišinsis liepžiedžių arbata, leisis laiku atgal, į Vaitelių praeitį. Juk visiems stiprybės teikia gimtoji aplinka.

Virginija LAPIENĖ

A. VALAIČIO nuotr.


Paieška

Naujienlaiškis

Žurnalisto pastabos

Pasirinkimai

Šiandien „Bangoje“ pasakojame istoriją apie priekuliškio žandaro Emilio Josuttis šeimos likimą. Po daugiau nei septyniasdešimties metų savo buvusių namų Priekulėje…

Plačiau »

Vilija BUTKUVIENĖ

Bendraukite su mumis Facebook

Savaitės klausimas

Ar Rugsėjo 1- oji Jums yra naujos išlaidos?