Lietuvos ūkininkų sąjunga išlaikė šimtmečio stiprybę

Ruošiamasi rekonstruoti Priekulės Klaipėdos gatvę, kurioje įsikūrusių verslo įmonių savininkai baiminasi, kad nebeliks automobilių stovėjimo vietų.

Yra laikas sėti ir pjauti, yra laikas prisiminti, pagerbti ir švęsti. Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) nariai iš visos šalies praėjusį penktadienį Kėdainių arenoje iškilmingai paminėjo LŪS įkūrimo 100-metį ir atkūrimo 30-metį. Iš Klaipėdos rajono šventėje dalyvavo 19 žemdirbių, o kartu su jais džiaugėsi ir Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas, kuris taip pat yra vadovavęs Ūkininkų sąjungos rajono skyriui.

Pagerbti aktyviausi nariai

Savarankiška, nevyriausybinė, savanoriškumo principu Lietuvos ūkininkus vienijanti organizacija savo tikslais įvardija ūkininkų interesų, teisėtų jų lūkesčių, orumo gynimą tiek nacionalinio, tiek tarptautinio lygmens institucijose. Organizacija rūpinasi savo narių tobulėjimu, jų vienybės išlaikymu. Specialiai LŪS įkūrimo 100-mečio ir atkūrimo 30-mečio proga buvo sukurti išskirtinės kokybės, vienetiniai apdovanojimai: 10 ordinų įteikta iškiliausiems, LŪS atsidavusiems asmenims už svarų indėlį organizacijos veik­loje, specialiomis padėkomis pagerbti LŪS nariai, pasižymėję stiprinant organizaciją, visi esami 41 skyriaus pirmininkai gavo po išskirtinį ženkliuką.

– Labai džiaugiamės, kad tarp apdovanotųjų išskirtinių sukakčių proga yra ir aktyvus mūsų skyriaus narys, ūkininkas iš Endriejavo Andrius Vainius, – „Bangai“ kalbėjo LŪS Klaipėdos rajono skyriaus pirmininkas Vidmantas Buivydas, geru žodžiu minėdamas ir kitą anksčiau aktyviai veikusį daupariškį ūkininką Petrą Montvydą, kurio organizuotos artojų varžybos pagarsėjo visoje šalyje.

Po atkurtos nepriklausomybės prisikėlusios LŪS Klaipėdos rajono skyriui vadovavo per 10 pirmininkų. Iškilmingoje šventėje dalyvavo keturi buvę skyriaus pirmininkai: antkoptiškis Kazimieras Kašys, tilvikiškis Fortūnatas Vaitkus, Romas Liaudanskas iš Peskojų ir B. Markauskas iš Triušelių.

Kasdienybės rūpesčiai neatlėgsta

Šventinės sukakčių nuotaikos neužgožė ir ūkininkų kasdienybės problemų. „Labai gaila, kad žiniasklaidoje neretai eskaluojama, jog maisto produktai brangsta dėl sausros. Esą derlius mažesnis, bet ūkininkai iš to užsidirba daugiau. Mano duomenimis, yra atvirkščiai, nes supirkimo kainos yra mažesnės nei pernai: apie 10 proc. krito mėsos supirkimo kainos, apie 20 proc. – grūdinių kultūrų. Tad ne žemdirbiai yra kylančių kainų kaltininkai. Kainos sukyla kitoje grandyje: perdirbėjų, prekybininkų“, – apmaudo dėl netikslios sklindančios informacijos neslėpė LŪS Klaipėdos rajono skyriaus pirmininkas V. Buivydas.

Kita nerami žinia yra apie vadovybės pasikeitimus Žemės ūkio ministerijoje. „Ministras Giedrius Surplys tikrai mėgino lengvinti ūkininkams biurokratinę naštą, gerinti bendradarbiavimą tarp Nacionalinės mokėjimų agentūros ir žemdirbių. Mat Lietuva iš ES narių pastaruoju metu daugiausia grąžino nepanaudotų lėšų į ES biudžetą dėl itin perdėtų reikalavimų ir sankcijų. Žemės ūkio ministerija daug dėmesio skyrė ir melioracijos įrenginių priežiūrai. Buvo suprasta, kad situacija yra kritinė, nes patys ūkininkai nepajėgė tiek investuoti, kiek reikėjo. Ši našta nuo jų nuimta kuriant Melioracijos fondą iš valstybės resursų“, – pažangius ministerijos žingsnius minėjo V. Buivydas.

Pašnekovo nuomone, labai svarbu šiuo metu atkreipti dėmesį į besitraukiančius iš rajonų cent­rų bankus. Žemdirbiams kartais pritrūksta apyvartinių lėšų, tad laiku ir be trukdžių gaunamos bankų paskolos yra reikalingos. Čia jis mato galimybę aktyviau plėstis Kredito unijoms.


  • Pirmieji Ūkininkų sąjungos skyriai pradėjo kurtis 1918 metais, tačiau oficialiai centrinė Lietuvos ūkininkų sąjunga įsteigta pirmojo jos suvažiavimo metu – 1919 m. gruodžio 28–29 d., kuriame patvirtinti gruodžio 20 d. Kauno apskrities viršininko kanceliarijoje įregistruoti sąjungos įstatai. Steigėjais pasirašė penkiese: du Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarai Aleksandras Stulginskis ir Jonas Vailokaitis, du kunigai Mykolas Krupavičius ir Juozas Vailokaitis bei Juozas Žebrauskas. Pirmuoju organizacijos pirmininku išrinktas aktyvus politinis veikėjas agronomas Aleksandras Stulginskis, kuris vėliau nuo Ūkininkų sąjungos išrinktas į Seimą ir tapęs Lietuvos Respublikos Prezidentu, tad Sąjungai vadovavo iki 1922 metų. Visi organizacijos vadovai ir centro valdybos nariai buvo veiklūs žmonės, aktyviai dalyvavę nepriklausomos valstybės kūrime, jos politikoje, ne kartą išrinkti į Respublikos Seimą, tvirtai gynė ūkininkų interesus formuojant visą šalies politiką, buvo tvirti demokratijos šalininkai.
  • Sąjungos įstatuose numatytiems tikslams pasiekti per nepilną dešimtmetį įsikūrė 380 Ūkininkų sąjungos skyrių, vienijančių per
  • 20 000 narių visame krašte. Skyrius galėjo būti įkurtas vos tik susiburdavo 10 narių, norinčių stoti į organizaciją. Skyriai steigė kooperatyvus, kooperatines pienines, vaisių ir linų perdirbimo, gyvulių kergimo, javų valymo punktus, statė malūnus, žemės ūkio produktų supirkimo sandėlius, kūrė nedidelius bankus. Sąjungos žinioje veikė jos įsteigtos ekonominės organizacijos: Centralinis ūkininkų bankas, Lietuvos kooperatyvų centras, pieno perdirbimo bendrovių sąjunga „Pieno sąjunga“, Lietuvos ūkininkų kooperatyvų sąjunga. Ūkininkų sąjunga leido savo laikraštį „Ūkininkas“.
  • Organizacija veikė iki pat sovietų okupacijos 1940 metų birželio. Tuomet ji buvo uždaryta, o daugelis vadovų buvo įkalinti, ištremti.
  • Lietuvos ūkininkų sąjunga vėl atgaivinta šalies nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse. 1989 m. vasario 12 d. LŪS atkūrimą inicijavo P. Paštukas, J. Miliauskas, J. Čiulevičius, M. Treinys, V. Knašys, V. Ramanauskas, E. Grakauskas, A. Baležentis ir kt. Po Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo LŪS buvo būtent ta organizacija, kuri padėjo ūkininkams susigaudyti besikeičiančioje aplinkoje, atstovavo žemdirbių interesams, skatino užsiimti žemės ūkio veikla, realiai pagelbėjo ūkininkams įsigyti naudotos vakarietiškos ž. ū. technikos iš Skandinavijos šalių. Organizacija turėjo kiekviename rajone savo skyrių, kurie į savo narius priimdavo ūkininkus ir ūkininkavimu besidominančius asmenis.

Vilija BUTKUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių