Likimas

Kartais likimas žmogų mėto, blaško tarytum jūroje laivelį,

Likimas mus neklausia ir neprašo, kiekvienas randam savo kelią…

Ir tuo keliu ar lygiu, ar duobėtu mes einam tol, kol randam savo vietą – kas ištaigingus rūmus vos ne su karietom…

Bet štai kitam likimas pagailėjo šeimos, sveikatos, trupinėlio laimės, o pagaliau namų savų, kad ir kuklių, kur bėgtų dienos, paprastos ir ramios…

Bet išeitis yra – globos namai, kur glaustis gali ir ligonis, ir senelis, čia kiekvienam bus šilta ir gerai, nes juos prižiūri nuostabiausias personalas.

Tad dar gyvuokit daugel metų!!! Ir glauskit tuos, kuriems čia būti tenka.

Nereikia žmogui ištaigingų rūmų nei karietų,

Vien meilės, atjautos ir šilumos širdies čia būnantiems užtenka.

Jūratė BUDRIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių