Lobiai, aptikti močiučių skryniose, stalčiuose, senų sodybų palėpėse

Judita Čekuolienė, parodai pateikusi nemažai šeimos relikvijų, ragina mokytis iš istorijos, nepamiršti savo šeimos šaknų.

 

Parodos stenduose giesmynais ir maldynėliais domėjosi Gargždų krašto muziejaus direktoriaus pareigas laikinai einantis istorikas Marius Mockus ir Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios klebonas kanauninkas Jonas Paulauskas. Šių metų Nacionalinės bibliotekų savaitės devizas skelbė – „Ateitį kuriame kartu“.

Sparčiai tobulėjant technologijų ir globalizacijos procesams bibliotekos pakvietė pasidalinti informacija ir žiniomis, susijusiomis su asmenybės ugdymu, tobulinimosi įpročiais, kūrybiniais praeities ieškojimais, pasinerti į savo šeimos vertybių apmąstymus. Minint mūsų nepriklausomos valstybės 100-mečio istoriją, kurią kūrė visi Lietuvos žmonės, būtina prisiminti ir savo protėvius, senelius, tėvus. Iš ko jie sėmėsi tėvynės meilės, drąsos, tikėjimo, dvasinės stiprybės, kur mokėsi rašto? Dažniausiai iš maldaknygių, kantičkų, spaudos draudimo metais – iš knygnešių slapta platinamų laikraščių, knygų ir kalendorių.

Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešoji biblioteka šia proga kviečia susipažinti su šeimų išsaugotomis relikvijomis. Parodos stenduose iškeltos biblio­tekos archyve saugomos prieš šimtą ir daugiau metų Mažosios Lietuvos spaustuvėse spausdintos maldų knygos. Tokia yra Endrikio Millerio ir kelių kitų mokytojų „Mišios iš Šventų gramatu“, išleistos Šilutėje 1921-aisiais, 1898 metais Tilžėje – „Visokios naujos giesmės arba evangeliški psalmai“, 1892 metais Karaliaučiuje – giesmynas ir maldaknygė. Šiuos leidinius bibliotekai padovanojo prieš kurį laiką Plikiuose gyvenusi Birutė Pašilienė, Sąjūdžio metais viena iš Jūrų šaulių sąjungos organizatorių, apdovanota Sausio 13-osios atminimo medaliu.

Keletas eksponatų priminė Gargžduose gimusį poetą, autobiografinių knygų serijos apie XX amžiaus Lietuvos kultūrinį ir visuomeninį gyvenimą autorių kunigą Mykolą Vaitkų. Biblio­grafinė retenybė – jo romano „Auštant“ I dalis su dedikacija „Gerajai P. Valei Mezgaitienei, uoliai bendradarbei. M. Vaitkus“. Taip pat spalvoti atvirukai su poeto lyrikos posmais, gauti iš kolekcininko Raimundo Juciaus. Mykolas Vaitkus buvo literatas estetas, tad nenuostabu, kad jo emocinga lyrika visokeriopai žavėjo prieškario leidėjus.

Gargždų krašto muziejus taip pat turi keletą sakralinių knygų ir maldynėlių. Šioje parodoje matome tikybos vadovėlį „Tėve mūsų“, 1897 m. išleistas „Keliones į Palestinos žemę“, Krucifiksą, datuojamą XVIII a., iš Vyskupiškių kaimo, abrozdėlių. Keletas panašaus turinio eksponatų iš istorikės Janinos Valančiūtės kolekcijos.

Kituose stenduose – giesmynai ir maldynėliai, Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus 1859 metais parašytos „Žemaitiškos kantičkos“ iš Juditos Čekuolienės šeimos kolekcijos. Ji šias dovanas labai brangina, nes primena gimtojo krašto senuosius gyventojus, kurie uoliai ir ypač pagarbiai laikėsi krikščioniškų apeigų, papročių ir švenčių. Pokalbio metu Judita ragino mokytis iš istorijos, nepamiršti savo šeimos šaknų. „Tie maldynėliai man neįkainojami, – sakė ji. – Tegul dabar su šiomis senovės knygelėmis susipažįsta kiti ir tegul jos pažadina domėjimąsi savo šeimos vertybėmis.“

Gargždų parapijos klebonas kanauninkas Jonas Paulauskas pasidžiaugė gražia idėja skleisti visuomenėje Išganymo ženklus, priminti mūsų tikėjimo ilgaamžį palikimą. Tik su Atgimimu mūsų šalyje pradėta leisti katalikiškoji literatūra, maldų knygos, laikraščiai. Sovietmečiu religinė literatūra buvo draudžiama net ir kunigų seminarijos studentams.

Su evangelikų liuteronų giesmynais ir maldų knygomis supažindino etnologas Helmutas Lotužis. Šioje konfesinėje bendruomenėje populiariausi giesmynai. H. Lotužio patirtis sako, kad malda šiandien suprantama gana siaura prasme. Iš tiesų – tai tylus, betarpiškas tikinčiojo kreipimasis į Aukščiausiąjį, malda išreiškiama padėka, atgailavimas, meilė, nuoširdus prašymas.

Helmutas savo kolekcijoje turi daug unikalių senų laikų ir pačių naujausių leidinių. Vien pamatyti įdomu 1824 m. išleistą „Bibliją“, eiliuotas „Vaikų maldas“, „Kasdieniškas rankų knygas“, 1872 m. išleistą maldyną „Maldos visais gyvenimo atvejais“, „Namų knygas“, surinkiminėmis vadinamas, nes jos skirtos pamaldoms namuose ir Prūsų Lietuvos žemėse buvo labai populiarios.

Maldų knyga lydėdavo žmogų nuo gimimo iki mirties. Tokia Helmuto turima 1903 m. Karaliaučiuje išleista „Prūsų karalystėje esantiems lietuviams“, dovanojama vaikams konfirmacijos metu. Ši tradicija tęsiama ir dabar.

Kisinių kaime gyvenęs ir čia palaidotas Frydrichas Kelkis buvo ne tik pirmojo lietuviško laikraščio leidėjas, bet kartu redagavo įvairius maldynus, tarp jų maldų knygą „Rojaus darželis“, eksponuojamą šioje parodoje.

Vienas naujausių leidinių – „Krikščioniškos giesmės“ (2007 m.). Giesmyną sudarė Plikių ir kitų aptarnaujamų parapijų kunigas Liudas Fetingis.

Bibliotekoje pokalbio metu pasidalinta mintimis apie šeimos relikvijų išsaugojimą, galimybę mūsų muziejams ir bibliotekoms įsigyti antikvarinių leidinių, knygų restauravimą ir senųjų spaudinių viešinimą bei skaitmenizavimą.

Aldona VAREIKIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių