Maciuitiškei šliužai net sapnuojasi
Maciuičiuose, Saulėlydžio gatvėje, ant kalno įsikūrę Stučinskai mėgaujasi gamtos prieglobsčiu: šalia – Kalniškės piliakalnis, apačioje – Minija. Bet netikėtai šią palaimą perplėšė gamtos pokštas – taip vadina šliužų invaziją sodybos šeimininkė. Tačiau šių įsiveisė ne tik Vėžaičių, bet ir Endriejavo, Priekulės, Dauparų–Kvietinių seniūnijose. Rajono Savivaldybė skyrė lėšų gintis nuo šliužų.
Vėlyvą liepos vakarą į kiemą išėjusi Aušra Stučinskienė pastebėjo darže judančius krapus, nors jokio vėjelio nebuvo. Moteris pamatė, kad šie aplipę nematytais gyviais, sprindžio ilgio šliužais. Šie graužė agurkų žiedus: ant vieno suskaičiavo septynis. Ir pupose knibždėjo. Pažadino vyrą ir abu pasišviesdami prožektoriais pririnko po 12 litrų kibirą. „Iš mažo daržo tiek, – negalėjo atsistebėti A. Stučinskienė. – Mane ištiko šokas. Gyviai šliaužė pušimi ir graužė kankorėžį, jie buvo aplipę gėles. Dabar randame apgraužtus obuolius, svogūnus.“
A. Stučinskienė pasakojo, jog su šeima jau pririnkusi apie 240 litrų šliužų. Juos apipylė verdančiu vandeniu su druska ir palaidojo. Be to, nusipirko granulių, kainavusių 10,99 euro, šiems gyviams naikinti. Pabarstė, kaip nurodyta instrukcijoje, tačiau žuvusių nerado.
„Pastebime savo darbo rezultatus: daržovės suvešėjo, pradėjo derėti, – sakė pašnekovė. – Dabar kas antrą vakarą prirenkame po pusę kibiro.“
Ji stebėjosi, kaip šliužai greitai dauginasi. „Rinkdami aptinkame kiaušinėlių, kuriuose būna apie 400 palikuonių“, – kalbėjo Aušra.
Kartais šliužų aptinka ant namo laiptų – šeimininkai baiminasi, kad šie nepatektų į vidų.
Uoliai kovojanti su šliužais A. Stučinskienė prisipažino, jog Vėžaičių seniūnijai apie jų invaziją nepranešusi. „Teiravausi netoliese gyvenančių kaimynų, bet jie atsakė, kad savo sodybos teritorijoje šliužų nepastebėję. O aš eidama keliu Minijos link matau knibždančius pakelėje. Jeigu žmonės jų nerinks ir nenaikins, bus katastrofa. Jie ypač gajūs drėgnu oru“, – kalbėjo A. Stučinskienė.
Ji prisipažino pavargusi nuo šliužų – naktimis juos sapnuojanti. „Nemalonus gamtos pokštas“, – ištarė pašnekovė.
Pernai spręsti šliužų invazijos problemą rajono Savivaldybėje rinkosi Ekstremalių situacijų komisija. Šie buvo sukėlę nerimą Endriejavo seniūnijoje. „Šiemet jų mažiau, ypač kapinėse pavyko išnaikinti. Gavome lėšų įsigyti cheminei priemonei „Ferramol“, – pasakojo Endriejavo seniūnijos seniūnė Laimutė Šunokienė. – Naikinome, tačiau jie labai sparčiai veisiasi. Dabar žmonės savo sodybose kas rytą renka, kad nenugraužtų daržovių. Šliužų yra parke, grioviuose, kuriuose drėgna, taip pat negyvenamose sodybose, kuriose nešienaujama teritorija.“
Seniūnės manymu, per vienerius metus šliužų neišnaikinsi – prireiks kelerių metų. „Tai ne tik rajono, bet Lietuvos, o gal ir Europos Sąjungos problema“, – samprotavo L. Šunokienė.
KOMENTARAS
- Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vyriausioji specialistė (ekologė) Kristina Stulpinienė:
– Klaipėdos rajone daugiausia šliužų Dauparų–Kvietinių, Dovilų, Endriejavo, Priekulės ir Vėžaičių seniūnijose. Kitose gyventojai antplūdžio nepajuto arba seniūnijų darbuotojai negavo nusiskundimų.
Šliužams veistis lietingi orai labai palankūs. Jie labai jautrūs: esant sausiems orams slepiasi, ir ilgesnės sausros metu daug žūva.
Šliužai labai mėgsta apleistas, drėgnas vietas. Daugiausia jų galima rasti naktį arba anksti ryte, kai šie maitinasi. Suaugusių šliužų ilgis gali siekti iki 30–60 mm. Kūnas – verpstės formos, minkštas, įvairių spalvų. Šliužai gali padėti iki 400 kiaušinėlių, jų dauginimasis labai greitas. Todėl geriausias būdas kovoti – atimti iš jų maistą, palaikyti juodąjį pūdymą. Taip pat veiksminga priemonė – dažnas dirvos dirbimas. Galima šliužus rinkti rankomis ir utilizuoti, bet jie tinka vištoms lesinti.
Lengvesnis būdas – paspęsti spąstus. Tarp lysvių patiesus senų šlapių skudurų (padėjus kartono lapą, ruberoido ar kopūstlapių), šliužus galima privilioti ant jų subėrus šiek tiek piktžolių, palikus vandeniu suvilgytų rabarbarų lapų arba bulvių griežinėlių arba užpilti alaus. Šliužai labai mėgsta pastarojo kvapą.
Vakarop ant dirvožemio ir takų rekomenduojama pabarstyti gesintų kalkių, smulkinto superfosfato, rupios druskos ir pelenų mišinio.
Jei šios priemonės neveikia, galima įsigyti cheminių priemonių, Valstybinės augalininkystės tarnybos patvirtintų registruotų augalų apsaugos produktų. Vienas iš jų, skirtas neprofesionaliam naudojimui, – „Ferramol“, kurio veiklioji medžiaga – geležies fosfatas. Su šia priemone galima apdoroti uogynus, lauko ir uždaro grunto daržoves, dekoratyvinius augalus. Galima naudoti pastebėjus šliužų ir sraigių pakenkimus.
Šiais metais Klaipėdos rajono savivaldybė „Ferramol“ priemonėms įsigyti skyrė 729 Eur iš specialiosios aplinkos apsaugos rėmimo programos invazinių rūšių naikinimui skirtų lėšų, kurios padalintos minėtoms seniūnijoms. Šliužai naikinami joms priklausančiose teritorijose, kapinėse, prie vandens telkinių, parkuose. Raginame gyventojus naikinti šliužus savo teritorijose, kad sumažintume jų plitimą.
