Maisto švaistymas lems negrįžtamus pokyčius

Maisto švaistymas lems negrįžtamus pokyčius

Lietuviai uždirba mažiau, bet išmeta daugiau – prie tokios išvados priėjo maisto švaistymo problemą analizavęs Lietuvos vartotojų institutas. Retas nutuokia, jog nukrauti stalai ir prigrūstas šaldytuvas, vėliau nesuvartotu maistu užbombarduotos šiukšliadėžės lemia dar spartesnę klimato kaitą, biologinės įvairovės nykimą, išteklių pereikvojimą. Kiekvieno iš mūsų pasirinkimas parduotuvėje, virtuvėje gali paveikti ateities kartų sveikatą.

Estai vartoja atsakingiau?

Vartotojų instituto duomenimis, Lietuvos gyventojas vidutiniškai uždirba 667 eurus per mėnesį, estas – 942 eurus. Lietuvis per metus išmeta 56,03 kg maisto, estas – 54,1 kg. Nors 44 proc. apklaustųjų Lietuvoje mano, kad kiekvienas gyventojas gali prisidėti prie maisto švaistymo problemos sprendimo, dažnas linkęs neigti, kad tokia problema išvis egzistuoja.

Žmonėms atrodo, kad namų ūkių indėlis į bendrą maisto atliekų srautą toks menkas, kad nė neverta apie tai kalbėti. Tačiau tarptautiniai tyrimai rodo, kad namų ūkių maisto atliekos sudaro didžiausią dalį bendrame maisto atliekų sraute.

Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) ryšių su visuomene atstovas Arūnas Liubinavičius įsitikinęs, jog išmetamų atliekų kiekis koreliuoja su pragyvenimo lygiu. Kuo turtingesnė visuomenė, tuo daugiau ji perka, vartoja ir automatiškai sukuria daugiau šalutinio produkto – atliekų. „Olandijoje kiekvienas žmogus per metus išmeta per 600 kg atliekų, Vokietijoje – 600 kg, Amerikoje – net 800 kg, Lietuvoje statistiniam gyventojui tenka 400 kg atliekų per metus. Konkrečiai Klaipėdoje atliekų kiekis vienam asmeniui pastaraisiais metais išaugo 30 kg“, – pastebėjo A. Liubinavičius. Anot jo, vasarą buvo atliktas monitoringas, kurio metu pastebėta, kad žmonės išmeta net neišpakuotus, pasenusius maisto produktus, tai akivaizdus perteklinio vartojimo įrodymas. Ne veltui Europos Komisijos direktyvose yra nurodoma, jog maisto atliekų išmetimą reikėtų sumažinti 50 proc. per artimiausius 15 metų.

Taršiausi – mėsa ir pienas

Lietuvos vartotojų instituto prezidentė Zita Čeponytė akcentavo, jog didžiausią poveikį aplinkai daro mėsos ir pieno produktų vartojimas. Maistą gaminant, apdirbant, vežant, ruošiant teršiamas oras, vanduo ir dirvožemis, eikvojami ištekliai (pvz., vandens), kaupiasi pakuočių atliekos, kertami miškai. Dėl pesticidų naudojimo nyksta bitės. Perdirbant maistą į aplinką plūsta įvairiausi teršalai. Maistui gendant sąvartynuose, susidaro metano dujos, kurios labai prisideda prie klimato šilimo. Dėl klimato kaitos jau nyksta gyvūnai ir augalai.

Mokslininkai paskaičiavo, kad perpus sumažinus suvartojamos mėsos kiekį ES, šilt­namio dujų sumažėtų 25–40 proc. Siekiant ekologinės gerovės ne mažiau svarbu mažinti išmetamo maisto kiekius.

Jogą praktikuojanti ir Gargžduose bei Klaipėdoje užsiėmimus vedanti Aušra Srėbaliutė įsitikinusi, jog išmesti darže užaugintą salotos lapą ar pomidorą iš šiltnamio nėra didžiulis nusikaltimas, tačiau nesuvalgyti nusipirktos mėsos – tai jau nedovanotina: „Gyvybė turėjo žūti, kad patektų ant mūsų stalo, tačiau užuot suvalgę žmonės mėsą dar išmeta šiukšliadėžėn...“ Pati jogos praktikė penkerius metus nevartojo mėsos, tačiau dabar kartais ją valgo. „Vienaip ar kitaip visada stengiuosi kuo mažiau maisto išmesti. Turiu atskirą kibiriuką, kur metu kad ir du šaukštus likusios rytinės košės. Viską išvežu vištoms pas tėvus į Maciuičius. Visada suplanuoju, ką ir kiek gaminsiu, kad maisto produktai neliktų gesti“, – dėstė A. Srėbaliutė.

Praktikuoja pirkinius savaitei

Tausoti maistą gargždiškei Gargždų krašto muziejaus kuratorei Sandrai Uktverytei padeda savaitiniai pirkiniai. „Iš anksto numatau, ką valgysime per savaitę, tad kasdien tikrai nelakstau į parduotuvę. Esu neabejinga ekologinėms problemoms, todėl mūsų šeima stengiasi vartoti atsakingai. Beveik visas daržoves užsiauginame patys, tėvai gyvena Lapiuose, taip pat turime sodą, tad bėdos nėra. Mėsos parduotuvėse neperkame, tik naminę. Verdant parduotuvinį faršą jis putoja, putoja, vis kunkuliuoja, tik putas spėk griebti, o naminis visai kitoks“, – sakė sveikos gyvensenos principų besilaikanti pašnekovė.

Kiekvienas galime sumažinti savo indėlį į maisto atliekų srautą. Pavyzdžiui, maisto gaminius, kurių galiojimo laikas ilgesnis, sudėję į šaldytuvo ir spintelių lentynų galą, priekyje matysime tuos, kurių nebegalima ilgai laikyti. O nesuvalgyto maisto likučius galima suvartoti kitą dieną pietums ar vakarienei arba užšaldyti ir suvartoti kitą kartą. Iš tik pradėjusių minkštėti vaisių galima paruošti tirštą kokteilį ar išsikepti pyragą, o iš pradedančių vysti daržovių – išsivirti sriubą.


VERTA ŽINOTI

  • Pasaulyje kasmet iššvaistoma apie 30 proc. maisto.
  • Iš 263 mln. tonų mėsos, pagaminamos pasaulyje, 20 proc. prarandama ar išmetama. Tai prilygsta 75 milijonams karvių!
  • Tuo metu skaičiuojama, jog pasaulyje badauja 800 mln. žmonių; beveik pusė – maždaug 3,1 mln. – vaikų iki penkerių metų amžiaus miršta dėl prastos mitybos. Tad maisto atliekų kiekio mažinimas yra ne tik ekonominis ir aplinkosauginis, bet ir moralinis įsipareigojimas.

Agnė ADOMAITĖ

Vilijos BUTKUVIENĖS asociatyvi nuotr.


Paieška

Naujienlaiškis

Žurnalisto pastabos

Nežiūrint nieko, mes išlikome draugais

Pilna Gargždų kultūros centro salė praėjusį penktadienį klausėsi virtuoziško izraelietiško džiazo, o pavasarį gargždiškiai nemokamai žiūrėjo Izraelio filmus – šias…

Plačiau »

Jolanta BENIUŠYTĖ

Bendraukite su mumis Facebook

Savaitės klausimas