Mažosios kultūros sostinės šviesa Priekulėje liko

Į simbolinį traukinį R. Damulienė (pirmoji iš dešinės) jungtis pakvietė merą V. Dačkauską, vicemerę V. Riaukienę, seniūnę D. Bliūdžiuvienę ir kitus, padėjusius vykdyti projektą, žmones.

Prieš metus Priekulėje, Mažojoje kultūros sostinėje, nušvito pirmoji kultūros stotis. Iš senosios geležinkelio stoties pajudėjo simbolinis traukinys. Žibintai nušvito 13-oje kultūros stočių. Projekto iniciatoriai ir vykdytojai įkvėpimo sėmėsi iš šio krašto istorijos. Praėjusį penktadienį į padėkos vakarą sukvietę gausų būrį žmonių, prisidėjusių jį įgyvendinant, didžiavosi visus metus kūrybiškais renginiais garsinę Priekulę ir Klaipėdos rajoną.

Nugalėjo vienybė

Priekulės kultūros centro salė tą penktadienį tapo Mažosios kultūros sostinės iškilmingo padėkos vakaro centru. Ne vienas šimtas gražių, puošnių žmonių čia susirinko, įvairiai prisidėjusių prie šio projekto. Spinduliuojantys gerą nuotaiką susėdo prie šventinių stalų. Juos čia subūrė projekto, visus metus garsinusio Priekulę ir Klaipėdos rajoną, iniciatoriai ir organizatoriai. Pasidžiaugti, jog didžiulį iššūkį, apie kurį virpančiu balsu per visuomeninę televiziją prieš metus ištarė Priekulės seniūnijos seniūnė Daiva Bliūdžiuvienė, Priekulės kultūros centro direktorė Alanta Zapalskienė, pavyko sėkmingai įveikti. Padėjo susitelkimas ir bendrystė.

Apie Mažosios kultūros sostinės renginius susirinkusiesiems priminė trumpas filmas, kuriame užfiksuotos unikalios akimirkos. Pirmosios kultūros stoties šviesa nušvito senojoje Priekulės geležinkelio stotyje. Nenuostabu: projekto vykdytojai įkvėpimo sėmėsi iš šio krašto istorijos. Taigi prieš metus sausio 13-ąją simbolinis traukinys pajudėjo. Būriai savanorių iš visos Lietuvos susirinkę Priekulėje vėlų vakarą, įkyriai sningant, susiruošė į žygį. Vėliau nušvito Šventvakarių Evės stotis, skirta literatūros klasikei Ievai Simonaitytei. Nuotaikinga Šiupinio stotis, sutraukusi bendruomenes ne tik iš mūsų rajono. Daugybę žmonių subūrė ir kitos kultūros stotys: E. Vicherto, Frydricho Šrioderio. Garo stoties malonumais Vingio parke mėgavosi pirtininkai iš visos šalies. O Vydūno kultūros stotis… „Mano atradimas – režisierius Domininkas Malajavas, – prisipažino jį apdovanojusi rašytoja Edita Barauskienė. – Vydūnas Vingio parke – nuostabi šventė. Sužavėjo: apjungti tiek skirtingų kolektyvų… Ar įmanoma pakartoti šventę?“ Ji originaliai apdovanojo ir kitus veikliausius Mažosios kultūros sostinės renginių organizatorius.

Įsimintinos ir kitos stotys: Miestelėnų, Mažosios Lietuvos muziejų, Reformacijos, Keliaujančios šviesos. Ir pagaliau – Šimtmečio sostinė.

Padarė tai, ko dar nebuvo

A. Zapalskienė neslėpė: daug darbo ir vargo buvo. Iš ko sėmėsi stiprybės? „Iš bendrystės. Iš kiekvieno indėlio – reikšmingo ir mažesnio“, – sakė direktorė. Savo koleges ji vadino profesionalėmis. Žmogumi-vulkanu apibūdino Mažosios kultūros sostinės projekto iniciatorę Priekulės bendruomenės užimtumo centro vadovę Raimondą Damulienę, o seniūnę D. Bliūdžiuvienę – žmogumi-oaze, prie kurios visiems gera, kuri yra pavyzdys, kaip tarnauti žmogui. Direktorė negailėjo liaupsių kūrybiškiems, draugiškiems Kultūros centro darbuotojams, kurie, anot jos, vienu metu gali būti keliose vietose.

R. Damulienė kalbėjo, jog bendravusi su daugeliu žmonių, girdėjusi šnekų apie nesutarimus, todėl nusprendusi suvienyti visus ir padaryti tai, ko niekas nepadarė. Mažoji kultūros sostinė ryškiai nušvito. Ši šviesa ir liks Priekulėje. „Aš dar labiau didžiuojuosi, kad gyvenu Priekulėje, – emocingai ištarė ji. – Bet tai tik pradžia – eisim toliau. Bus kuriama Priekulės strateginė taryba. Kviečiu vasario 13 d. 18 val. ateiti į Priekulės bendruomenės namus: nuo to, ką nuspręsime ir darysime, priklausys, kaip gyvensime ateityje.“

Investicija ateičiai

D. Bliūdžiuvienė patikino, kad jos dirbo sutartinai, vieningai ir priminė, kad pradžia buvusi sunki. „Bet mums pavyko, – džiugiai ištarė seniūnė. – Visų čia susirinkusiųjų indėlis svarbus – visi verti padėkos.“

Seniūnė kalbėjo, jog renginiams reikėjo finansavimo. Raštu kreipėsi į rajono merą, Savivaldybės tarybą. Pažadėjo, kad Priekulė bus ne tik kultūros židinys, bet ir suburs visuomenę bendriems darbams. Atsiras nauji reprezentaciniai simboliai, turistų maršrutai, užtikrins renginių kokybę, garsins rajono vardą Lietuvoje ir užsienyje. „Svarbiausia – žmonės. Štai kiek šiandien jų susirinko, o kažkas netikėjo, kad tiek ateis“, – kalbėjo D. Bliūdžiuvienė. Ji didžiuodamasi pasakojo apie aukšto lygio renginius, kurie buvo skirti įvairioms visuomenės grupėms. „Mes gebame reprezentuoti Mažosios Lietuvos kraštą, Klaipėdos rajoną. Suradome naujų turistų lankomų objektų, sukūrėme simbolį – žibintą. Visa tai – didžiulė investicija ateičiai su neįkainojama išliekamąja verte“, – dėstė seniūnė.

Šiam projektui prireikė 50 tūkst. eurų, iš kurių 40 tūkst. skyrė rajono Savivaldybė.

Visų indėlis svarbus

Rajono Savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas palinkėjo būti pilietiškiems ir aktyviems. Padėkos raštais apdovanojo ne tik kūrybiškąją trijulę – D. Bliūdžiuvienę, R. Damulienę ir A. Zapalskienę, bet ir aktyviausiai prisidėjusius prie šio projekto žmones. Už pagalbą renginiams įteikta Viktorui Urbonui, Romui Žemguliui, Vaclovui Šiaulyčiui, Artūrui Česnauskui, Vytautui Klimovui, Sauliui Endručiui ir Nerijui Jonauskui, už finansinę paramą – Dariui Šilgaliui, bend­rovių vadovams: „Gensera“ – Daliui Grimaliui, „Gemanika“ – Rolandui Baltuoniui, „DLG“ – Žydrūnui Pociui, „Tiekimo uostas“ – Karoliui Damuliui, „AR Šiauliai“ – Alfredui Šiauliui.

Vicemerė Violeta Riaukienė džiaugėsi, kad projektas pavyko. „Ypač svarbus kiekvieno indėlis. Linkiu visiems gražios bendrystės palaikant geras iniciatyvas, ir toliau nešti Priekulės šviesą ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje“, – linkėjo ji.

Projekto organizatoriai padėkos raštus už nuoširdų bendradarbiavimą organizuojant renginius įteikė organizacinių komitetų vadovams ir kitiems aktyviems žmonėms. Gražu buvo žiūrėti į gausų jaunųjų savanorių būrį, kurie reikšmingiausi jautėsi Sausio 13-ąją, projekto atidarymo dieną.

Pagerbti menininkai Jolanta ir Artūras Rudaičiai, sukūrę Mažosios kultūros sostinės simbolį – žibintą. „Priekulėje daug kuriančių žmonių atradau“, – sakė menininkė.

Apie renginius vaizdžiai savo rašiniuose pasakojo mokytoja Aurelija Daugėlienė. Klaipėdos rajono „Bangos“ laikraštyje irgi plačiai nušviesta. Redaktorė Vilija Butkuvienė kalbėjo: „Praeis dešimtmečiai ir bus aptarinėjama, kaip vyko šie renginiai, pagerbti žmonės. Tai garbingiausia miesto istorijos dalis. Tai Priekulės proveržis. Rašytinis žodis – istorijos faktas. Mes esame kartu. Esame Lietuva. Esame stiprūs, verti savo valstybės.“

E. Barauskienė pakylėtai ištarė, kad ją sužavėjo renginiai Priekulėje. „Džiaugiuosi, kad pavyko sujungti bendruomenę, kurioje visko yra. Suvienyti žmones – didžiausia stiprybė, nuostabiausias dalykas“, – kalbėjo rašytoja.

Virginija LAPIENĖ

Sandros VAIČIENĖS (mano-gargzdai.lt) nuotr.