Mediacija – paprastesnis ginčų sprendimas

Mediacija – kas tai? Tai tikrai ne meditacija, tai civilinių ginčų taikinamasis tarpininkavimas (kitaip dar vadinamas mediacija) civilinių ginčų sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli civilinių ginčų taikinimo tarpininkai (mediatoriai) padeda civilinio ginčo šalims taikiai spręsti ginčą.

Pagrindinė mediacijos paskirtis padėti šalims išspręsti ginčą taikiai, pasitelkiant tarpininką – mediatorių. Mediatorius dalyvauja tarp šalių kilusio ginčo sprendime, tačiau kitaip negu teisme ar arbitraže nepriima sprendimo, privalomo vykdyti ginčo šalims. Sprendimą priima pačios šalys. Ginčo perdavimą teisminei mediacijai gali inicijuoti bylą nagrinėjantis teisėjas arba bet kuri ginčo šalis. Pradėjus mediacijos procesą sustabdomi ieškinio senaties terminai ir jeigu nepavyksta taikiai išspręsti ginčo, šalys išsaugo teisę kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo į teismą. Tuo atveju, jeigu šalys pradėjusios mediacijos procedūrą pasiekia kompromisą ir pasirašo taikos sutartį, ją tvirtina bylą nagrinėjantis teisėjas. Teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir gali būti vykdoma priverstinai, t. y. jos pagrindu galima prašyti teismo išduoti vykdomąjį raštą, su kuriuo kreipiamasi į antstolį.

Mediacija gali būti taikoma tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuje. Svarbus mediacijos privalumas – trumpa proceso trukmė. Vidutinė trukmė – nuo 3 savaičių iki 3 mėnesių. Tiek teisminės mediacijos, tiek ikiteisminės mediacijos būdu sprendžiant ginčą yra patiriama žymiai mažiau priešiškumo, finansinių išlaidų. Išsprendus ginčą taikiai atsiranda didesnė tikimybė atkurti socialinius santykius, neprarasti gerų verslo santykių. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant ginčą mediacijos būdu yra užtikrinamas konfidencialumas, visa informacija ir ginčo šalys neviešinamos. Taip pat kiekviena iš šalių gali pasitraukti iš mediacijos procedūrų nenurodydama pasitraukimo priežasčių.

Teisingumo ministerijos parengtame mediacijos sistemos plėtros koncepcijos projekte siūloma nustatyti net privalomą mediaciją tam tikrų kategorijų civiliniuose ginčuose prieš kreipiantis į teismą su ieškiniu. Siūloma nustatyti privalomą mediaciją šeimos ginčuose, nagrinėjamuose ginčo teisena.

Mediacija turi plačias taikymo galimybes, plačiai pasaulyje paplitęs ginčų sprendimo būdas, kuris Lietuvoje vis dar mažai žinomas, bet vis aktyviau populiarinamas, kadangi daug verslo ir šeimos ginčų jau sprendžiama mediacijos būdu. Smulkios ir stambios įmonės pasirenka šį ginčų sprendimo būdą, nes viskas išsprendžiama minimaliomis laiko sąnaudomis ir lėšomis.

Analizuojant statistinius duomenis dėl ginčo nagrinėjimo mediacijos būdu, buvo kreiptasi į Klaipėdos rajono apylinkės teismą. Tokios informacijos apie rajone perduotas bylas mediacijai teismas negalėjo pateikti. Susisiekus su Nacionaline teismų administracija buvo gauta informacija, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014 m. dalyvavo bandomajame teisminės mediacijos projekte ir jo metu mediacijai buvo perduota 1 byla. Nuo 2015 m. sausio 1 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismas oficialiai pradėjo taikyti mediaciją ir perdavė 1 bylą spręsti mediatoriui, 2016 metais buvo perduotos jau 5 bylos. Tuo tarpu Klaipėdos apylinkės teismas 2014 m. ir 2015 m. ginčus spręsti mediacijos būdu perdavė po 7 bylas, o 2016 metais net 23 bylas.

Galima daryti išvadą, kad ginčų sprendimas media­cijos būdu didėja, verslo subjektai kreipiasi ir ginčus sprendžia ikiteisminės mediacijos būdu. Tikiu, kad vis daugiau įvairius ginčus žmonės rinksis spręsti ikiteisminės mediacijos būdu, nesikreipdami į teismą. Mediacijos procesas yra mažiau formalus ir daug lankstesnis. Pačios ginčo šalys gali nuspręsti dėl proceso vietos, susitarti dėl laiko, nustatyti taisykles, kuriomis vadovausis procese. Mediacijos tikslas – kad abi ginčo šalys išsprendus ginčą būtų laimėtojos. Šiame procese nelieka pralaimėjusio.

Andžela ŠAKINIENĖ

Teisininkė, mediatorė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių