Menininkės užfiksuota realybė šokiravo

A. Petrikaitė: „Rengiant parodą, mano didžiausias pagalbininkas buvo vyras Mantas Sutkevičius“.

 

Į fotografijų parodą „Gargždų plytų gamyklos istorija“ Gargždų kultūros centre susirinko nemažas būrys buvusio Gargždų statybinių medžiagų kombinato (SMK) darbuotojų. Kartu su senjorais ją apžiūrėjo ir jauni žmonės. Nuotraukose – fotografės, jaunos menininkės Aušros Petrikaitės užfiksuoti vaizdai. Parodos panašia tema čia dar nebuvo. Nenuglaistyta realybė vyresniuosius šokiravo.

Parodoje buvo eksponuojami ir darbo drabužiai, gamybos priemonės, leidiniai apie SMK.Išprovokavo diskusijas

„Kodėl nenugriauna šių griuvėsių?“, – žvelgdama į fotografijas ištarė buvusi kombinato vyr. technologės pavaduotoja Otilija Bertulienė, šimtus kartų išvaikščiojusi tuometę centrinę laboratoriją, kuri uždaryta prieš 20 metų.

„Atėjęs į parodą, pamaniau, kad ne ten pakliuvau: tokių vaizdų nebuvo“, – kalbėjo buvęs direktorius Jonas Džervus.

„Čia – laidotuvės“, – neslėpė nusivylimo buvusi profsąjungietė Vida Jurgulienė.

„Pavadinimas neatitinka fotografijų turinio, – kaip kirviu nukirto buvęs vyriausiasis inžinierius Mykolas Šukutis. – Reikia iš mūsų archyvinių nuotraukų surengti parodą.“

„Kas beliko iš mūsų istorijos…“ – liūdnai ištarė kažkuris.

Jaunos menininkės žvilgsnis į buvusios garsios, svarbios šalies statybos pramonėje, o dabar pamirštos gamyklos pastatus, šokiravo buvusius darbuotojus.

„Perskaitęs „Bangoje“ apie šią parodą, labai norėjau pamatyti. Betgi čia ne tai, ko tikėjausi, – ištarė M. Šukutis. – Didžioji gamyklos istorijos dalis – mano prisiminimuose: čia dirbau 50 metų. Plytų gamykla labai svarbi mūsų miestui: ją pastačius, pradėjo augti Gargždai.“

Prisiminimuose – garbinga praeitis

Parodos dalyviai žodžiais piešė savo buvusios gamyklos istoriją.

Visiems įstrigusi data: 1960-aisiais, Naujųjų metų išvakarėse, pagaminta pirmoji plyta. Ji gimė karštyje, dulkėse ir triukšme. Katorgiškas darbas: jokios automatikos, žmonės dirbo apibintuotomis rankomis. Tačiau entuziazmas didžiulis – daug žemdirbių atvyko dirbti. Technologijos tobulėjo lėtai. Visgi plytų cechas buvęs tarp naujoves diegiančiųjų. Iš čia pagamintų plytų Gargžduose statė daugiabučius gyvenamuosius namus. Ir gyventojai statėsi individualius namus: pusantrinis kainavęs 5 tūkst. rublių. Per parą pagamintų plytų užteko 15-ai dviaukščių gyvenamųjų namų pastatyti. Iš Gargžduose pagamintų plytų pastatytas beveik visas miestas: 650 penkiaaukščių gyvenamųjų namų, privačių, o kiek fermų, kitų ūkinių pastatų.

Kasmet gamykla plėtėsi, cechai gražėjo. Iškilo socialiniai objektai – kultūros namai, valgykla, sporto salė. Darbuotojai iki šiol prisimena šeimų varžybas, smagias vakarones, nemokamą poilsį Palangoje… O kaip buvo sutvarkyta gamyklos teritorija: žydėjo gėlynai, tryško fontanai. SMK klestėjimo metais čia dirbo 1 100 darbuotojų – kas 6–7 gargždiškis. O koks buvęs kolektyvas – žmonės iš žvilgsnio supratę vienas kitą. Kombinatas ne kartą pripažintas respublikinio ir sąjunginio lenktyniavimo nugalėtoju. Tačiau paskelbus Nepriklausomybę, cechai buvo suskaidyti, išgraibstyti socialiniai objektai. Viskas privatizuota, visi objektai pasidalinti. Ir vis labiau nyksta, kaip užfiksuota nuotraukose. Tik tie, kuriuose vyksta gamyba, tvarkinga.

„Plytų gamyklos savininkai turi būti ryžtingi – likviduoti šiuos griuvėsius“, – ištarė M. Šukutis. J. Džervus pridūrė: „Visgi džiugu, kad tai, nors jau ir žlugo, padėjo kurtis Gargždams. Mūsų karta tuo didžiuojasi. Norėčiau, kad jaunimas nepamirštų mūsų gamyklos pasididžiavimo – Gargždų istorijos dalies.“

Nenuglaistytas grožis

„Aš užfiksavau buvusios garbingos praeities pėdsakus. Kiekviena detalė – istorija. Jūs gyvenote gražiuoju gamyklos laikotarpiu. Man paslaptis, kas tuomet buvo – kaip gerai, kad pasidalijote prisiminimais“, – susirinkusiesiems kalbėjo parodos autorė A. Petrikaitė.

Ji pasakojo, kaip buvę įdomu, kas slypi uždarytose, neveikiančiose patalpose. Menininkė atskleidė dalelę paslapties, kaip pastatai atrodo šiandien. Per spalvas, šešėlius, formas. „Mano fotografijose – praeitį liudijantys vaizdai ir naujo pradžia. Tai meninis grožis – nenuglaistyta realybė“, – „Bangos“ korespondentei sakė socialiniuose tinkluose Dizainorama besivadinanti

A. Petrikaitė.

M. Šukutis kalbėjo, jog paroda įdomi, nuotraukos meniškos, kokybiškos. „Bet aš norėjau pamatyti dalelę buvusios istorijos“, – prisipažino jis.

Pasak V. Jurgulienės, gyvenimas bėga – reikia susitaikyti su realybe. „Reikia padėkoti jaunai menininkei už parodą ir mūsų, buvusių darbuotojų, subūrimą“, – sakė ji.

Gargždų kultūros centre pa­roda „Gargždų plytų gamyklos istorija“ veiks iki rugsėjo 8 d. Rugsėjo 25 d. bus pradėta eksponuoti viešbutyje-kavinėje „Lijo“.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių