Mokslą grūsdami išauginame puskvailį

Jau kelintame Lietuvos rašytojų sąjungos „Metų“ žurnale vyr. redaktorius Antanas Šimkus skelbia rašytojo Juozo Baltušio dienoraščio ištraukas, kaip jis gyveno kasdieninį gyvenimą, kokius vargus patyrė bendraudamas su leidyklomis ir tuometine valdžia, leisdamas į gyvenimo šviesą savo garsųjį kūrinį „Sakmė apie Juzą“.

Kartais rašytojai, būdami ne specialistai tam tikros srities, bet stebėdami gyvenimą iš šalies, paskelbia visai rimtas, vertas dėmesio išvadas, kad nori nenori turi su jomis sutikti. Manyčiau, kad dvi ištraukos iš rašytojo J .Baltušio dienoraščio leidžia susimąstyti net ir dabartinės kartos pedagogus. Taip pat verta suklusti tiems, kurie vadovauja švietimui ir vykdo nesibaigiančią daugelio metų reformą, bet svarbiausia ir moksleivių tėvams.

„Jei visi bendromis jėgomis pritempia iki brandos atestato ir... sugadina žmogų: dirbti jis nenori, kadangi jau „mokytas“, o užsiimti protiniu darbu negali. Tuo tarpu galėjo išaugti normaliu žmogumi, įsigyti staliaus, kalvio, techniko, siuvėjo, baldžiaus ir kitokio amato, ir būtų buvęs naudingas visuomenei bei laimingas pats“, – rašo J. Baltušis 1986 metų gegužės 13 d. dienoraštyje.

Kitoje ištraukoje sutinkame rašytoją net labai pasipiktinusį. „Tai idiotiškumas – nieko daugiau. Ne visi juk vaikai linkę į mokslą, kai kuriems jų mokslas apskritai neįkandamas riešutas. Jis galėtų subręsti geras kalvis, mūrininkas, siuvėjas, batsiuvys, pagaliau technikas ir būti žmogus. O mes per jėgą grūsdami jam į galvą mokslą, tik sugadiname jį, padarysime puskvailį, kuris dirbti nebenori, bet protinio darbo atlikti negali. Kuriems galams mums šitai reikalinga?“ – retoriškai klausia mūsų visų rašytojas, kurio mintys apie jauno žmogaus vietą gyvenime ir šiandien aktualios.

2016 m. statistikos duomenimis, per 2000 šalies aukštųjų mokyklų absolventų įstojo tęsti mokslų į profesines mokyklas, kad įgytų specialybę. Anksčiau būdavo atvirkščiai – kelias iš profesinės mokyklos į aukštąją. Bendrojo lavinimo mokyklose visai pamirštas moksleivių profesinis orientavimas, tai ir tokie mano, kaip vyresnės kartos pedagogo, samprotavimai. Belieka jaudintis dėl jaunų žmonių klystkelių paleidžiant vėjais tokį brangų jaunystės dienų laiką.

Albinas KLIZAS

Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narys


Paieška

Naujienlaiškis

Žurnalisto pastabos

Senjorų ruduo

Spalis prasidėjo nieko gero nežadančiomis darganomis ir senjorams skirtais renginiais. Ar jie gali užgožti materialinį skurdą, vienišumą, socialinę atskirtį? Anksčiau…

Plačiau »

Virginija LAPIENĖ

Bendraukite su mumis Facebook

Savaitės klausimas

Ar šiemet pirkote nekilnojamojo turto?