Mokslininko gyvenimas įkvepia neprarasti vilties
Sulaukęs 76 metų mirė Stephenas Hawkingas, beveik visą gyvenimą kovojęs su degeneracine neuronų liga, nepaisant to, tapęs vienu gerbiamiausiu ir geriausiu savo laikotarpio mokslininku.
Žmogus su puikiu humoro jausmu tapo puikiu mokslo ambasadoriumi, visada stengdavosi savo darbus daryti taip, kad jie būtų suprantami visiems. Jo knyga „A Brief History of Time“ („Trumpa laiko istorija“) tapo neįtikėtinu bestseleriu, nors sunku pasakyti, kiek žmonių ją perskaitė iki pabaigos. Jis dalyvavo įvairiose populiariose televizijos laidose, jo sintezuotas balsas girdėdavosi įvairiuose įrašuose.
Būdamas paauglys jis mėgo jodinėti, irkluoti, bet kai studijavo Kembridže, buvo diagnozuota tam tikra motorinės neuronų ligos forma, dėl kurios buvo visiškai paralyžiuotas.
Kai ruošėsi vesti pirmą žmoną Džeinę, gydytojai S. Hawkingui prognozavo gyventi dvejus ar trejus metus. Tačiau liga progresavo lėčiau negu tikėtasi. Pora susilaukė trijų vaikų. Ir nors dėl tracheotomijos galėjo kalbėti tik su balso sintezatoriumi, jis parašė knygą „Trumpa laiko istorija“. Populiariai parašyta knyga apie kosmologiją buvo parduota 10 milijonų tiražu, o jos autorius tapo finansiškai nepriklausomas, tačiau tuo pat metu ši knyga buvo vadinama „Populiariausia neskaitoma knyga“.
S. Hawkingas atrado fenomeną, kuris tapo žinomas kaip Hawkingo radiacija. Taip jis apibūdino juodąsias skyles, kurios išspinduliuoja energiją ir išnyksta į nebūtį. Jis pasižymėjo tuo, kad sugebėdavo įžvelgti mokslinius sprendimus be apskaičiavimų ir eksperimentų, kadangi negalėjo užrašyti savo atradimų ant popieriaus.
„Teorija apie viską“, kurioje jis prieina prie išvados, kad visata vystosi pagal gerai sutvarkytus dėsnius, sulaukė daugiausia dėmesio. Jis sakė, kad dėsnių visuma gali mums atsakyti į klausimus, kaip prasidėjo visata, kuria linkme ji vystosi, ar turės pabaigą? Jeigu taip, kaip ji baigsis? Jeigu rasime atsakymus į šiuos klausimus, iš tiesų perskaitysime Dievo mintis.
S. Hawkingas įgijo įžymybės statusą, pasirodė netgi „Simpsonuose“ – jis buvo pavaizduotas bare su Homeru prie stiklo. Tai tarsi užuomina, kad jis galėjo pasisavinti Homero idėją, jog visata yra tarsi spurgos pavidalo.
Mokslininkas manė, kad jo liga turėjo ir pozityviąją pusę – sakė, kad prieš susergant gyvenimas jam atrodė nuobodus. Tačiau jo būklė neišvengiamai padarė priklausomą nuo kitų. S. Hawkingas dažnai kalbėdavo apie savo žmoną, kuri prižiūrėjo jį daugiau negu 20 metų. Taigi draugai ir giminaičiai buvo šokiruoti, kai jis paliko savo žmoną dėl vienos iš slaugių Elaine Mason, kurią 1995 metais vedė. Pora 2006 metais išsiskyrė.
„Aš manau, kad gyvybei žemėje vis labiau gresia būti sunaikintai kokios nors katastrofos, kaip atominis karas, genetiškai modifikuoto viruso ar dar ko nors. Aš manau, kad žmonija neturi kitos išeities, kaip tik persikelti į kosmosą. Taigi aš noriu, kad žmonija susidomėtų kitomis planetomis“, – rašė mokslininkas.
2014 metais, remiantis Jane Hawkingo pasakojimais apie jų draugystę ir vedybinį gyvenimą, buvo pastatytas filmas. Aktorius Eddie Redmayne’as, ruošdamasis mokslininko rolei, susitiko patį S. Hawkingą.
Serijose, kurios buvo rodomos „Discovery“, jis sako, kad visiškai racionalu manyti, jog protingos būtybės egzistuoja ir kitur, tačiau įspėjo, kad ateiviai galėtų tik pasinaudoti žemės ištekliais ir žengti toliau. S. Hawkingas taip pat manė, kas žmonijos pabaiga gali ateiti dėl visuotinio atšilimo, didelės kometos arba naujo viruso.
Jį kvietė skaityti paskaitų visame pasaulyje, tačiau tokios kelionės pareikalaudavo didelių finansinių išlaidų, kadangi reikėdavo privataus lėktuvo, daug personalo ir žmonių, besirūpinančių juo, be to, sunku buvo surasti tokio dydžio salę, kuri būtų sutalpinusi visus norinčius pasiklausyti.
Šia degeneracine liga S. Hawkingas sirgo beveik visą gyvenimą, jo pabaigoje savarankiškai galėjo pajudinti tik nedidelį raumenį prie dešinės akies, tačiau tai nesutrukdė turėti šeimą ir puikią darbinę karjerą.
Taigi, niekada nereikia prarasti vilties.
Deividas HOLLIDAY
