2019 Rugpjūčio 25
Kartu su 7 Žemaitijos rajonuose 25 000 egz. tiražu platinamu spalvotu informaciniu-reklaminiu savaitraščiu 

Mokslo inovacijos suteikia viltį gyventi

Per pastaruosius 5–7 metus dėl mokslo progreso iš esmės pasikeitė vėžio gydymo technologijos. Dabar nustatoma ne tik naviko vieta, bet ir jo genetinis, biologinis profilis, pacientui parenkamas individualus gydymas. Deja, Lietuvos ligoniai ne visuomet gali pasinaudoti mokslo laimėjimais, nes kai kurios technologijos, ypač vaistai, mus pasiekia pavėluotai.

Išsivysčiusiose Vakarų šalyse mažėja onkologinių ligonių mirtingumas ir ilgėja ligonių išgyvenamumas, deja, mes tuo pasigirti negalime. „Lietuvoje veikia keturios profilaktinės ankstyvos vėžio patikros programos, kurioms skiriamos milžiniškos lėšos, tačiau vis tiek apie trečdaliui naujai susirgusių žmonių vėžys nustatomas per vėlai, nes apie pusė žmonių neateina pasitikrinti“, – teigia Nacionalinio vėžio instituto direktorius prof. Feliksas Jankevičius.

Įrodyta, kad, pacientą gydant inovatyviais vaistais, metastazių atsiradimą vidutiniškai galima nutolinti net trejus metus. Nacionalinio vėžio instituto chemoterapijos skyriaus onkologė chemoterapeutė Dr. Lina Daukantienė sako, kad netgi jei vėžys išplinta, yra galimybių jį valdyti.

„Iš esmės pasikeitė onkologinių ligonių gydymas. Dabar pacientams taikome ne vien chemoterapiją, bet sisteminį medikamentinį gydymą. Tai reiškia, kad ligoniui gali būti skirta ir senoji chemoterapija, ir inovatyvūs vaistai – taikinių, imuno, hormonų terapija. Vaistai gali būti derinami tarpusavy. Dėl tokio gydymo ilgėja žmonių net su išplitusiu vėžiu išgyvenamumas“, – teigia gydytoja.

Mokslo atradimų dėka vis daugiau sužinoma, kokie genai atsakingi už vėžio vystymąsi. Todėl gydymas planuojamas tik tuomet, kai nustatomas vėžio profilis, t. y. kai žinomi tam tikri receptoriai, ląstelių pakitimai, molekulinė sandara. Gydymas dabar ne tik vaistais, bet ir chirurginis, radiologinis.

Nacionalinio vėžio instituto išorinės spindulinės terapijos skyriaus vadovas Dr. Darius Norkus tvirtina, kad radiologinis gydymas, kurio reikia beveik pusei visų onkologinių ligonių, tampa saugesnis, – aparatūra tampa tikslesnė, ligoniai mažiau patiria šalutinių reiškinių. Jei anksčiau naviką pavykdavo sunaikinti per keliolika ar net keliasdešimt procedūrų, dabar tai pavyksta padaryti vienu ar keliais kartais.

Sveikatos apsaugos ministerija Seimui pateikė svarstyti Farmacijos įstatymo pataisas, kuriose siūloma įdiegti naują vaistų vertinimo sistemą. Naujiems vaistams planuojama nustatyti finansinį „slenkstį“ – 30 tūkstančių eurų už vienus kokybiškus gyvenimo metus. Tačiau naujų efektyvių vaistų onkologinėms ligoms gydyti kaina ženkliai viršija tokį „slenkstį“.

„Šis modelis sukurtas tam, kad taupytų lėšas, o ne padėtų ligoniams. Mes, gydytojai, teiksime pasiūlymus, kad toks modelis nebūtų patvirtintas“, – įsitikinęs prof. L. Griškevičius.

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos POLA prezidentas Šarūnas Narbutas priduria, kad jis sudarys dar daugiau kliūčių naujiems vaistams patekti į šalį, nors kai kurie jų jau septynerius metus laukia eilėje.

„Greitai jie nebebus inovatyvūs. Onkologiniai ligoniai negali laukti“, – sako ligonių atstovas ir atkreipia dėmesį, kad nors pas mus yra modernios diagnostikos priemonės, kartais ligoniams jos neprieinamos, nes ligonių kasos nekompensuoja tyrimų ir jeigu ligonis nesuranda kelių šimtų ar net tūkstančio eurų, jam negali būti nustatyta liga ir skirtas gydymas.


Statistiniai duomenys apie vėžį

  • Lietuvoje kasmet diagnozuojama beveik 18 tūkstančių naujų susirgimų onkologinėmis ligomis. Dažniausios vėžio lokalizacijos yra vyrų priešinės liaukos ir plaučių navikai bei moterų odos piktybiniai navikai ir krūties vėžys.
  • Kasmet daugiau nei 8 tūkstančių žmonių Lietuvoje miršta nuo onkologinių ligų. Daugiausia vyrų miršta nuo plaučių vėžio, krūties vėžys yra dažniausia moterų mirties nuo onkologinių ligų priežastis.
  • Apie 47 proc. piktybinių navikų Lietuvoje diagnozuojami ankstyvųjų I ir II stadijos, tačiau net ketvirtadalis visų piktybinių navikų nustatomi jau pažengusios ketvirtos stadijos.
  • Vėžys išlieka viena iš pagrindinių sveikatos problemų visame pasaulyje. 2018 m. pasaulyje buvo diagnozuota apie 17 mln. naujų vėžio atvejų ir 9,6 mln. mirčių nuo vėžio.
  • Sergamumas vėžiu didėja daugumoje pasaulio šalių ir planuojama, kad iki 2040 m. naujų susirgimų skaičius išaugs 62 proc. iki daugiau nei 27 mln. naujų vėžio atvejų per metus. Sergamumo vėžiu augimas stebimas ir Lietuvoje, nes vėžys yra su amžiumi susijusi liga ir ilgėjant gyvenimo trukmei bei tobulėjant diagnostikos priemonėms vis daugiau nustatoma naujų vėžio atvejų. Mirtingumo rodikliai Lietuvoje yra stabilūs, tačiau ženkliai aukštesni nei kitose Europos valstybėse ir išlieka vieni aukščiausių Europoje.

Parengė Reda MILVYDIENĖ


Paieška

Naujienlaiškis

Žurnalisto pastabos

Pasirinkimai

Šiandien „Bangoje“ pasakojame istoriją apie priekuliškio žandaro Emilio Josuttis šeimos likimą. Po daugiau nei septyniasdešimties metų savo buvusių namų Priekulėje…

Plačiau »

Vilija BUTKUVIENĖ

Bendraukite su mumis Facebook

Savaitės klausimas

Ar Rugsėjo 1- oji Jums yra naujos išlaidos?