Mokyklinės uniformos – būtinybė ar stiliaus apribojimas?

Kai kuriose rajono mokyklose dėvėti uniformą – normalus, savaime suprantamas dalykas. Tačiau mokinių, o ypač paauglių bei vyresnių atsisakymas dėvėti uniformą – dažna Lietuvos mokymosi įstaigų problema. Kodėl moksleiviai priešinasi šiai nuostatai, kaip mokyklų administracijos kovoja su šia yda ir apskritai ar tai būtų galima vadinti yda?

Šia tema pakalbinta Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Danutė Mockienė buvo konkreti: „Jūs, mokiniai, ateinate į gimnaziją jau būdami sąmoningi žmonės. Skaitote taisykles, pasirašote sutartį. Tad mokiniai patys turi būti supratingi ir dėvėti uniformas.“ Tačiau pašnekovė teigia, jog kovoti su uniformų ignoravimu visgi buvo bandyta. Esą ne vienas gimnazijos prezidentas ketino įvesti tvarką, tačiau nesėkmingai. Pavaduotoja pasakoja, jog buvo ir mokytojų, kurie išprašydavo iš klasės visus, atėjusius su netinkama apranga. Tačiau tai nepasiteisino – pedagogai sulaukdavo daug negatyvo iš vaikų, o tai niekam nebuvo naudinga. D. Mockienė pastebi, kad, norint įgyvendinti pavyzdingą uniformų dėvėjimą, reikėtų pažvelgti ne konkrečios mokyklos ar rajono, tačiau visos šalies mastu. Jei Švietimo ir mokslo ministerija priimtų nutarimą, nurodantį visose šalies mokyklose įvesti privalomą vienodą aprangą, jos taptų pigesnės, be to, atkristų mokinių pasipriešinimo klausimas. Privaloma, vadinasi, ir nebesvarstoma!

„Jei moksleivis mokosi, man nesvarbu, kaip jis apsirengęs, svarbiausia, kad jis pats gerai jaustųsi“, – apibendrina D. Mockienė.

Pakalbinus keletą gimnazistų, ar jie rengiasi pagal mokyklos taisykles, atsakas buvo aiškus – ne. Tad kodėl mokiniai nedėvi uniformos? Moksleiviai paaiškina paprastai: tai trukdo atsiskleisti asmenybei, nesijaučiama patogiai.

„Kai kuriose mokyklose nėra griežtai reikalaujama. Nėra labai didelės prievolės, dėl to vaikai naudojasi situacija. Kai prasideda paauglystė, dažnai pasireiškia išskirtinumo poreikis, kada norima išsiskirti iš minios, pradedama galvoti apie savo unikalumą, o uniformos yra kaip visų sulyginimo priemonė, dėl to mokiniai dažnai atsisako jos“, – sako ir psichologė Sonata Zumbrickienė. Jei mokyklos jaučiasi bejėgės kontroliuoti uniformų dėvėjimą ir ši apranga iš tiesų kausto jaunimą bei trukdo atsiskleisti kaip individualybėms, ar tikrai mokyklose reikalingos uniformos?..

Anksčiau žiniasklaidoje mirgėdavo informacija, esą viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl mokyklose įvedamos uniformos, ­­­­– patyčios. Tačiau pastaruoju metu tiek psichologė, tiek patys mokiniai pripažįsta negirdėję atvejų, kad uniformas galima sieti su patyčių tarp paauglių išgyvendinimu. Dar teigiama, kad uniformos tarnauja mokinių gerovei. Tačiau kokia asmens gerovė, kai moksleivis teigia, jog visokie pertekliniai reikalavimai švietimo įstaigose jį varžo? Kyla klausimas, ar vienodos aprangos įvedimas mokyklose tikrai yra mokinio labui ar tik geram mokyklų įvaizdžiui sudaryti?

Greta LITVINAITĖ

A. VALAIČIO asociatyvi nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių