Mokymasis be vadovėlių ir pratybų yra įmanomas

Klaipėdos Simono Dacho progimnazijos fizikos mokytoja ekspertė Virginija Birenienė – neeilinė savo profesijos žinovė. Ji anksčiau dirbo Europos Komisijos finansuojamuose Europos mokyklų tinklo koordinuojamuose projektuose, taip pat domisi IKT (informacinių komunikacinių technologijų) taikymu ir mobilių įrenginių naudojimu mokyme. 37-erius metus mokytoja dirbanti moteris savo mokinius moko be vadovėlių ir pratybų.

Namų darbų neužduoda

Dažnas mokinys ir mokytojas įsitikinę, kad pamokose vadovėliai ir pratybos yra neatsiejama mokymosi dalis. Tačiau V. Birenienė mano kitaip – darbas su knygomis ir pratybomis neskatina kūrybiškumo. „Mokymasis yra pati įdomiausia veikla. Tai kūrybiškas procesas, neatsiejamas nuo mąstymo ir, be to, kritinio mąstymo. Vadovėliai – tai žinių ir faktų rinkinys, o pratybos – būdas tas žinias įtvirtinti. Tačiau nei vadovėlio skaitymas, nei tuo pačiu darbas su pratybomis neskatina mokinio kūrybiškumo, nesuteikia jam atradimo džiaugsmo, todėl toks mokymasis galų gale tampa nuobodus ir alinantis“, – tokią pagrindinę priežastį, kodėl beveik atsisakė vadovėlių ir visiškai pratybų, nurodė pašnekovė. Į jos pamokas vadovėlių mokiniai nesineša, juos naudoja tik namuose ir tik tada, jei prireikia kokios nors teorinės medžiagos.

Paklausta, ką savo mokiniams ji užduoda atlikti namuose, mokytoja teigė, kad namų darbų neužduoda. „Tačiau dažnai savo mokiniams į dienyno namų darbų skiltį įkeliu papildomą įdomią medžiagą, susijusią su pamokos tema, kurią jie gali panagrinėti, į ją įsigilinti. Tai būna nuorodos į straipsnius, filmukai, informacija pamąstymui. Tai nebūna privaloma“, – šypsojosi pašnekovė.

Ydinga vertinimo sistema

Socialiniuose tinkluose moksleiviai labai dažnai prašo pagalbos atliekant tiksliųjų mokslų, dažniausiai – fizikos užduotis. Kūrybinga mokytoja įsitikinusi, jog problema slepiasi ydingoje vertinimo sistemoje. „Jeigu vaikas gavo dešimtuką, visi yra patenkinti – ir patys mokiniai, ir tėvai. Moksleivio, kuris nusirašė kontrolinį darbą ir buvo įvertintas dešimtuku, niekada negrauš sąžinė, kad jo dešimtukas buvo gautas nesąžiningai. Todėl internete ir yra daugybė tinklalapių, teikiančių nemokamas paslaugas – ten galima rasti išspręstas pratybas arba kontrolinius darbus. Mane liūdina, kai stengiamasi tik dėl pažymio. Ir visada labai džiugina tie imlūs ir smalsūs mokiniai, kuriems įdomu žinoti, suprasti ir kuriems geras pažymys savaime suprantamas ir užtarnautas dalykas“, – savo nuomonę pasakė V. Birenienė.

Turbūt jau įdomu, o kokios yra šios mokytojos pamokos? Atsakymas paprastas – įdomios ir linksmos. „Dažniausiai mes sprendžiame problemas komandoje. Sakykime, fizikos kursą aštuntoje klasėje pradedu nuo kelionės laiku „senelio paradokso“ sprendimo. Grupės gauna užduotis, susipažįsta su vertinimo kriterijais, komandoje sprendžia problemą, pristato savo sprendimą klasėje, kartais tik žodžiu, o kartais rengia pristatymą iPad‘e su „Keynote“ programėle arba kuria filmą su „iMovie“ programėle. Vėliau diskutuojame, ir grupės įsivertina. Lygiai taip pat atliekame ir tyrimus. Kartais prob­lemų sprendimui naudojame papildytos realybės programėlę „Aurasma“, – patirtimi dalijosi pedagogė.

Padeda išmaniosios technologijos

Į klausimą, ar išmaniųjų prietaisų naudojimas pamokų metu padeda labiau sudominti vaikus, mokytoja atsakė, kad tai nepaprastai padeda. „Išmanieji prietaisai kaip niekas kitas padeda atsiskleisti vaikų kūrybiškumui. Tai taip pat reali ir greita pagalba ieškant informacijos. Manau, kad tikslingas jų naudojimas pamokose smarkiai praplečia mokinių pažinimo ribas“, – yra įsitikinusi mokytoja.

V. Birenienė prieš pamoką stengiasi susiplanuoti bent dalį jos. „Apgalvoju pamokos užduotis, mokinių veiklą, vertinimą. Bet niekada nedirbu tiksliai pagal planą. Labai dažniai reikia improvizuoti, jei nori, kad pamoka būtų gyva“, – pasakojo pašnekovė. Anot fizikos mokytojos, šiuolaikinis pedagogas prieš ateidamas į pamoką turi turėti galvoje pamokos viziją ir tiksliai žinoti, ko nori išmokyti vaikus. „Pamokoje jis turi taip organizuoti mokymo procesą, kad pasiektų optimaliausią rezultatą. Ir dar jis turi kantriai paaiškinti kiekvienam vaikui, ko šis nesuprato. Mokytojas dabar turėtų būti mokymo proceso organizatorius, patarėjas ir pagalbininkas, o ne vienintelis visažinis klasėje“, – savo nuomonę išsakė V. Birenienė.

„Mes ruošiame savo vaikus ateičiai, apie kurią nelabai netgi turime supratimą. Galbūt užaugę mūsų vaikai atlikinės virtualias operacijas arba dalyvaus misijoje į Marsą. Tačiau visada jiems reikės komandinio darbo įgūdžių, problemų sprendimo įgūdžių, sugebėjimo komunikuoti ir generuoti idėjas. Man tai atrodo svarbiausia“, – kalbėjo V. Birenienė, pridurdama, kad jau nuo dešimtos klasės tvirtai žinojusi, jog taps fizikos mokytoja.

Robertas MACIUS

Šiūparių pagrindinės mokyklos dešimtokas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių