„Namuose ir sienos padeda“, – apie koronaviruso klastingumą feisbuko draugus perspėja suvokusieji grėsmę

Buvusi gargždiškė Vilma elektroninėmis priemonėmis bendrauja su savo vyro tėvais Sandro ir Antonietta Ferrari iš Šiaurės Italijos. Abu jie pensininkai, karantiną įveikiantys savo pomėgiais. Dabar Ferrarių šeima siuva kaukes. Jų sūnus Piero, gyvenantis Vilniuje, taip pat tėvams nusiunčia nuotrauką su kauke.

Koronavirusas ne tik atskyrė žmones karantinu, bet, priešingai, juos ir suartino. Žinoma, tiesioginis kontaktas visiškai nerekomenduotinas. Tačiau pokalbiai telefonu ar draugų žinutės feisbuke ypač su bičiuliais, kurie gyvena šalyse, dar anksčiau nei Lietuva patyrusiose koronaviruso grėsmę, tapo tokios pat neatsiejamos kasdienybėje kaip ir nuolatinis rankų plovimas.

Svarbiausias patarimas vienas kitam: likite namuose, paisykite higienos ir tvardykite savo emocinę būseną.

Be jokių nuolaidų

Koronaviruso nuniokotoje Italijoje žmones šokiruoja grėsmės mastai. Apie savo bičiulės Romoje jauseną feisbuke pasidalijo gargždiškė Skaidra Karalienė. „Romoje mano draugė Žaneta išgyvena košmarą dėl koronaviruso. Tai, ką mes matome ir girdime žiniasklaidoje apie susiklosčiusią padėtį Italijoje, tik „gėlytės“, lyginant su tuo, kas darosi ten kasdienybėje. Karinėmis mašinomis išvežinėjami masiškai iš namų lavonai, kurių nebespėja laidoti. Statistika apie mirusiųjų amžių nebeteikiama. Išnešti šiukšles darosi didžiausia pramoga. Nustojo italai dainuoti ir ploti balkonuose ketindami tą sutartą valandą uždegti žvakes. Prie parduotuvių tenka porą valandų stovėti eilėse. Padaugėjo smurto atvejų šeimose – žmonės nebeatlaiko įtampos dėl prarastų darbų, dėl mirties kvėpavimo į veidą“, – draugei iš Gargždų pasakoja Romoje gyvenanti bičiulė Žaneta. Jos patarimas visiems griežtas: vienintelė išeitis – sėdėti namie. Be jokių nuolaidų: jokio tiesioginio bendravimo, jokių pasivaikščiojimų!

„Visgi jeigu labai reikia į parduotuvę, būtina užsimauti pirštines, užsidėti kaukes, akinius. Dar vienas svarbus patarimas: grįžus reikia palikti už durų lauke ar balkone avalynę, viršutinius rūbus, su kuriais buvote parduotuvėje“, – gerų praktinių patarimų visiems pažeria Romos gyventoja Žaneta.

„Viena, ką galime padaryti tikrai, – užsidaryti namie ir pakentėti. Vardan mūsų visų gyvybės“, – savo draugus feisbuke ragina Skaidra.

Velniava praeis, piktumas liks

Gargždiškė gidė Monika Vasylienė Italiją pažįsta ne iš kalbų, o iš kasdienio gyvenimo, nuolatinių ekskursijų. Ji šią šalį myli visa širdimi ir šiomis dienomis feisbuke irgi dalijasi savo įžvalgomis.

„Kodėl Italijoje giltinė šoka mirties šokį? Kiek daug spekuliacijų yra šia tema! Pirmiausia prieš kaltindami suvokime, kad seniai visoje Europoje tokio masto baisumo nėra buvę. Tai kaip galima tinkamai pasiruošti, ar dėl to galima vien Italijai priekaištauti?“ – samprotauja aistringa Italijos gerbėja M. Vasylienė. Gidė primena, kad koronaviruso židinys sparčiai susiformavo Šiaurės Italijoje ir dėl to, kad ji yra viena tankiausiai apgyvendinta ne tik valstybės, bet ir Europos dalis. Be to, gi Italija gyventojų amžiumi yra seniausia šalis, o gimstamumas vienas iš pačių mažiausių. „Iki koronaviruso senjorai Italijoje (skirtingai nei dauguma Lietuvoje) buvo labai socialūs. Jie nesėdėdavo namuose apverkdami gerus jaunystės metus. Jie daug būdavo lauke, eidavo pasivaikščioti, žaisdavo kortomis. Italai įpratę labai artimai bendrauti – apsikabindavo, duodavo ranką ir per Mišias linkėdami ramybės. Deja, visa tai, kas buvo šios tautos įpročiai, turbūt padėjo virusui labiau pasklisti“, – samprotauja Monika. Ji teigia nesuprantanti tų žmonių, kurie priekaištauja italams ir kaltina juos. „Ta visa velniava praeis, bet pasakyti pikti žodžiai liks. Geriau gerbkime vienas kitą, užjauskime kenčiančius visame pasaulyje. Vertinkime mūsų medikus ir visus, kurie mums dirba“, – savo pozicija dalijasi Monika.

Karantiną įveikia pomėgiais

Vilniuje gyvenanti buvusi gargždiškė Vilma Ferrari ne vienus metus dirba su tarptautiniais projektais, turi daug kolegų įvairiose šalyse, be to, jos vyro tėvai, sesuo su šeima gyvena būtent Šiaurės Italijoje. Tad Vilma apie situaciją žino ne iš nuogirdų ir gandų feisbuke.

„Mano uošviai Sandro ir Antonietta gyvena pusvalandis kelio iki Bergamo, tiek pat iki Milano. Taigi, galima sakyti, jie yra atsidūrę skaudžių įvykių epicentre. Kalbamės su jais nuolat, žinoma, jie jaudinasi, tačiau tikrai nepanikuoja“, – telefonu „Bangai“ pasakojo Vilma.

Be abejonės, visus skaudžiai jaudina tai, kad Bergame nebespėjama kremuoti mirusiųjų žmonių palaikų. Karstai su palaikais gabenami į krematoriumus Modenoje, Domodosoloje, Parmoje ir kituose Italijos miestuose. Pastaruoju metu Vilma pastebėjo, kad italų feisbuko paskyrose baigėsi įvairūs juokeliai, nebesiuntinėjami vieni kitiems banalūs vaizdo įrašai ir tikrai neplojama balkonuose.

„Manau, kad psichologiškai stipresni yra gebėję racionaliai įvertinti naujas gyvenimo aplinkybes. Vyro tėvai – pensininkai, jie iš karto pakluso visiems karantino reikalavimams. Į parduotuvę eina labai retai ir visada tik vienas. Į lauką – tik šiukšlių išnešti. Uošvis mėgo anksčiau ir dabar daug skaito, sugeba kritiškai vertinti žiniasklaidos kanalus. Uošvienė turi kūrybinių gebėjimų: daug laiko skiria įvairiems darbeliams. Taigi, jie namuose turi naudingų, jiems įprastų užsiėmimų, todėl geriau susitvarko su savo emocine būsena“, – artimų žmonių iš Šiaurės Italijos patirtimi dalijosi Vilma.


  • „Dar niekada nebuvo taip paprasta padėti vieni kitiems: kiek tik įmanoma reikia likti namuose. Nedarykite ekskursijų po parduotuves. Neeikvokite savo emocijų piktai komentuodami tai, ko neišmanote, nesikiškite, kur nereikia. Geriau paskambinkite namuose likusiai močiutei ar vienišam kaimynui, paguoskite, suteikite reikiamą informaciją“, – gyventi gerumu, o ne alsuoti pykčiu ir baime ragina gargždiškė gidė M. Vasylienė.

 


Vita VITAITĖ

Asmeninio archyvo nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių