Pakelių šiukšlės bado akis
„Šiukšlė šiukšlę traukia. Iš pradžių čia pylė statybos atliekas, dabar jau ir plastiką, ir kitas šiukšles. Bandysime aiškintis, kas tai daro, kam priklauso sklypai“, – rodydama šiukšlynus sakė Dauparų–Kvietinių seniūnijos seniūnė J. Čekuolienė ir paragino apie šiukšlintojus pranešti tel. 8 673 28 980 arba skambinti tel. 112.
Pasipiktinusi augančiomis šiukšlių krūvomis prie Gargždų–Kretingos kelio į „Bangos“ redakciją kreipėsi Dauparų–Kvietinių seniūnijos seniūnė Judita Čekuolienė. „Šiukšlė šiukšlę traukia. Iš pradžių pylė statybos atliekas, dabar jau ir plastiką, ir kitas šiukšles“, – rodydama jų krūvas sakė seniūnė.
Statybos atliekos ir jomis grįstas kelias galbūt į būsimą statybvietę pasitinka kiekvieną važiuojantį Kretingos link ir grįžtantį atgal. „Iš pradžių čia stovėjo stendas, kuriame buvo parašyta, kad priima statybos atliekas. Tada jas čia ir pylė. Vietiniai gyventojai ėmė piktintis netvarkinga pakele. Dabar statybos atliekų nebepila, bet atsirado plastiko, ratlankių ir kitko“, – stebėdamasi žmonių nevalyvumu pasakojo J. Čekuolienė. Dauparų–Kvietinių seniūnija šį pavasarį iš pakelių jau rinko ir padangas. Seniūnė pripažino, kad kartais apima neviltis: vos šiukšlės surenkamos, pakelės išvalomos, vėl pilamos naujos krūvos, mėtomos padangos pamiškėse ir pakelėse. „Nesuprantu žmonių, kurie taip elgiasi. Senas padangas galima palikti servisuose arba nuvežti į stambiųjų atliekų aikštelę Gargžduose kaip ir statybos atliekas, buitinę techniką. Aikštelė dirba ir šeštadienį. Kiek galime būti nevalos, kurie tik savo kiemą prasivalo, o už tvoros – nesvarbu“, – piktinosi Dauparų–Kvietinių seniūnijos seniūnė. Ji prisiminė, kaip prieš porą metų buvo iškuoptas Kiškėnų miškas, tačiau Šernų girininkijos girininkas praneša, kad šiukšlės vėl pilamos tai šen, tai ten. „Šiukšlių tvarkymas kainuoja mokesčių mokėtojų (ir tų pačių, kurie šiukšlina) pinigus. Jei norim švaresnės gamtos, tai patys turim stengtis. Neužtenka vieną dieną per metus, per akciją „Darom“, apsivalyti“, – aiškino J. Čekuolienė. Seniūnė pasidžiaugė, kad seniūnijoje yra ir sąmoningų žmonių, kurie teiraujasi, kur dėti nugenėtas šakas, išrautus senus sodo medžius. Tam Kvietiniuose esanti speciali vieta, į kurią, kai šakų sukaupiama daug, kviečiami užsiimantieji biokuru. Jie šakas susmulkina specialia technika ir išsiveža. Problemų seniūnijoje nekyla ir dėl kompostuojamų žaliųjų atliekų, mat vienas ūkininkas jas panaudoja kaip trąšą savo laukams.
- Aplinkos užteršimas mažesniu kaip 100 kubinių decimetrų nepavojingų atliekų kiekiu užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 90 Eur. Jei atliekos pavojingos, už tokį pat kiekį gresia 60–140 Eur bauda. Netinkamos naudoti padangos nėra priskiriamos pavojingoms atliekoms, tačiau patekusios į gamtą padangos suyra tik per 120–140 metų, o dūlant išsiskiria sveikatai pavojingų toksinių ir cheminių medžiagų.
- Lietuvoje per šiltąjį sezoną iš pakelių surenkama apie 2500 tonų įvairiausių atliekų. Butelis, pagamintas iš polietileno tereftalato, į kurį paprastai pilamas mineralinis vanduo, suyra per 400–500 metų, įprastinės metalinės (plieno, alavo) pakuotės suyra maždaug per 50–70 metų.
Laima ŠVEISTRYTĖ
Autorės nuotr.
