Paminkladirbys kasdienybėje niekuo nesistebi
„Liūdniausia, kai tenka tvarkyti vaiko ar jauno žmogaus kapavietę, statyti paminklą. Tada sunku surasti žodžių tėvams paguosti“, – pasakojo maciuitiškis D. Sermontis.
Neseniai įmonę „Dariaus paminklai“ įkūręs maciuitiškis Darius Sermontis jau penkiolika metų tvarko kapavietes, kala paminkluose raides, o paskutinius kelerius metus stato ir paminklus. Daug laiko įvairiose kapinėse praleidžiantis vyriškis pastebi ne tik kintančias kapinių tvarkymo tendencijas, bet ir nykstančias tradicijas, pagarbą mirusiesiems.
Paminklas – kaip siena
„Prieš 15 metų palaidojome dėdę ir reikėjo išpilti pamatus paminklui. Kol išpyliau, vienas kitas paprašė, ar galėčiau irgi sutvarkyti. Taip darbuojantis kapinėse ir ruduo atėjo. Iš pradžių dirbau pagal verslo liudijimą, neseniai įregistravau įmonę. Bandžiau samdyti žmonių, bet pamačiau, kad ne kiekvienas gali dirbti tokį darbą: jauni nepadirba ne tik dėl fizinio krūvio – nuolat būti kapinėse jiems per sunku psichologiškai. O jei dar išgirstų, kaip dūdom groja… Paskutinį kartą girdėjau Šilalės rajono kapinėse prieš kelerius metus“, – pasakojo Darius, kuris į kapines užsuka ir kituose Lietuvos miestuose, ir svečiuodamasis užsienyje. Vyriškis domisi, kaip kapinės tvarkomos Lenkijoje, Vokietijoje, Norvegijoje ir kt., lankosi tarptautinėse parodose. Pasak jo, Lenkijoje nuolat ant kapų dega žvakės, o gėlės dažniausiai dirbtinės.
Jam iki šiol šypseną kelia pažįstamo norvego klausimas, kai šis pamatė lietuviškos kapavietės nuotrauką. „Ką reiškia tas kvadratas?“ – klausė jis manęs. Sakau, kad čia kapavietė, riba. O jis nesupranta, kam ta riba reikalinga. Norvegų kapinės nuo mūsiškių skiriasi. Vietoj gėlių žaliuoja žolytė, paminklai nedideli, bet kaina – didžiulė, todėl draugas į Norvegiją uošvei paminklą vežė iš Lietuvos už
1 500 Lt ir sutaupė apie 5 tūkst. litų“, – prisiminė Darius. O kokius paminklus renkasi lietuviai? Pagal galimybes nuo 200 eurų, tačiau brangiausias, anot paminkladirbio, jo statytas – apie 5 tūkst. eurų vertės. Praėjo laikai, kai žmonės rinkdavosi pigiausius kiniško akmens paminklus, kurie išbluko.
Visą straipsnį skaitykite šeštadienio „Bangos“ 8 puslapyje.
