Paminklo Kalniškėje paslaptis
Graži pasaka apie musulmonišką palikimą Žemaitijoje išnyko
Kalniškės kaime jau seniai sklando gandai apie paminklą turkui Žemaičių plento gatvėje. Obelisko formos akmeninis monumentas dabar pasislėpęs tarp krūmų ir kemsynų. Kadaise, pasak Kalniškės gyventojų, jis buvo aptvertas grandinėmis, o virš jo iškilmingai kabojo pusmėnulis ir žvaigždė. „Banga“ nusprendė išsiaiškinti, kas tai per paminklas Žemaitijos viduryje.
Gandai nepasitvirtino
Prasibrovęs iki monumento pasijunti lyg atradęs visų užmirštą paslaptį. Tuoj pat kyla noras ją atskleisti, tačiau užrašai ant antkapio vargiai įskaitomi. Aišku tik tiek, kad jie parašyti rusų kalbos rašmenimis. Kalniškės kaimo vaikai prieš maždaug 50 metų žaisdavo prie apsamanojusio paminklo,
Pasak Gargždų krašto muziejaus istoriko M. Mockaus, įrašas ant paminklo parašytas kirilica, bet ne ta, kuria rusai naudojasi šiandien, o senąja rusų kalba. Viso teksto muziejininkas dar neiššifravo.
kreidelėmis braižė įrašą, kuris jiems atrodė lyg hieroglifai. Deja, „Banga“ išsiaiškino, kad paminklas skirtas visai ne turkui, o rašmenys – tikrai ne hieroglifai. Graži pasaka apie musulmonišką palikimą Žemaitijoje išnyko, tačiau tikroji istorija – ne mažiau įdomi.
Palikimas iš caro laikų
Pasirodo, šis monumentas skirtas carinės Rusijos karininkui kapitonui, pavarde Dovidovič. Jis buvo nušautas 1870 m. per susirėmimą su kontrabandininkais. Tais pačiais metais jam pastatytas ir paminklas. Turint omenyje, kad tai įvyko spaudos draudimo laikotarpiu (1864–1904), blogieji kontrabandininkai, matyt, buvo gerieji knygnešiai. Šią informaciją suteikė pats paminklą tik prieš pusę metų atradęs Gargždų krašto muziejaus istorikas (muziejininkas) Marius Mockus. Monumento tyrinėjimu jis užsiima laisvalaikiu. Visgi kuo susijęs rusas su musulmoniškais simboliais mėnuliu ir žvaigžde? M. Mockus paaiškino, kad mėnulis ir žvaigždė, matyt, buvo ruso šeimos herbo detalės: „Kapitonai tais laikais buvo kilmingi žmonės ir tikrai turėjo herbus. Panašią simboliką dažnai naudojo ir lenkų bajorija, todėl man – tai nieko naujo.“
Ką slepia įrašas?
Pasak M. Mockaus, įrašas ant paminklo parašytas kirilica, bet ne ta, kuria rusai naudojasi šiandien, o senąja rusų kalba. Pirmą kartą pamatęs šį užrašą, istorikas nesugebėjo jo įskaityti. Antrą kartą lankydamas monumentą buvo pasiėmęs specialių putų, kurias užpurškus galima pamatyti raides. Viso teksto M. Mockus dar neiššifravo, tačiau esmę papasakojo: „1870 m. naktį į sausio 7 dieną kontrabandininkai galvažudžiai nužudė 45 metų amžiaus kapitoną Dovidovič. Paminklą pastatė tarnybos draugai ir žmona.“ Maždaug tokia teksto reikšmė kol kas aiški muziejininkui. Įdomu ir kokiomis aplinkybėmis buvo nušautas kapitonas. Istorikas mano, kad karininkas mirė per eilinį susišaudymą tarp pasieniečių ir organizuotų kontrabandininkų-knygnešių. M. Mockus nešlovina knygnešių, jo nuomone, ne visi knygas platino altruistiškais tikslais. „Knygų pardavimas buvo pelningas verslas, daug kas jas platino vien dėl pinigų“, ‒ sako muziejininkas. Daugiau apie tokius susišaudymus spaudos draudimo laikotarpiu galima paskaityti knygoje „Apelsinų kontrabanda“. Galbūt „Bangos“ skaitytojams tai padės geriau įsivaizduoti senojo paminklo istoriją.
