Pamokanti istorija Nr. 4

Humoreska

Pašoko naktį iš miego suvalkietis, prakaito išpiltas.

– Kas tau, ar išalkai? – pačiu laiku susirūpino žmona.

– Baisų sapną regėjau – stoviu Gargžduose, ramus kaip paminklas, tik staiga prieina žemaitis su gėlėmis rankose ir klausia, ar žinai, kaip rasti Pušų gatvę?

– Ir kaip jis klausė? – žmona įsivaizduoja bauginantį balsą.

– Na, kaip gali klausti žemaitis? Aišku, kad žemaitiškai. Ir gudrus kaip velnias – kaip jis nujautė, kad aš nežinau, kur ta gatvė yra.

– Na, bet ir tu, aš pasakysiu, – priekaištauja žmona, – visiems apsiskelbei, kad Gargždus skersai išilgai išmaišei, žadi net gidu ten įsidarbinti, o Pušų gatvės nežinai. Su tokiomis žiniomis tu net konkurso nelaimėsi.

– Supratau, reikia važiuoti, kad gerai pasiruoščiau.

Atvažiavo suvalkietis į Gargždus, sustojo miesto centre. Diena graži pasitaikė, žmonių nemažai prisirinkę. Nė vienas niekur neskuba, galvas į visas puses sukioja, dažnas ir į dangų pažvelgia. Pamatė suvalkietis atokiau sėdinčią moterėlę, tokią jau metuose. Priėjęs prie jos tyliai paklausė:

– Ko tie žmonės laukia, į dangų žvalgosi, gal sakau, Paksas žadėjo praskristi?

– Prie ko čia Paksas, suvalkietis turėtų apsireikšti.

– Ponia, gal jūs žinote, kur yra Pušų gatvė?

– Sūnau, ranką prie širdies pridėjusi tau pasakysiu. Jeigu tu prieš mėnesį būtum to paklausęs, būčiau nežinojusi. O dabar – kitas reikalas. Tas suvalkietis čia tokią propagandą užkūrė, nori nenori turi pasitempti. Vienu žodžiu, visas gatves visi žino, tik ir lažinasi, kas išradingiau tam atvykėliui kelią parodys. Bet ir gerai – turi žmonės ką veikti, kol tą pramogų parką karjeruose pastatys.

– Močiute, tai gal pasakysite, kaip tą Pušų gatvę rasti? – suvalkietis neišsiduoda, kas esąs.

– Yra du variantai, – paslaptingai pradeda moteriškė. Pirmas – ieškoti pačiam. Ant­ras – klausinėti vietinių.

– O kuris variantas pigesnis?

– Tau, vaikeli, pigiausias būtų trečias variantas, – močiutė atpažino suvalkietį, – važiuotum tu geriau namo.

Ar jos balsas, ar nuoširdumas taip paveikė suvalkietį, kad jis kaip užhipnotizuotas sėdo į mašiną ir išvažiavo. Atsipeikėjo ties Raseiniais. „Kaip gražiai mane iš Gargždų išprašė – nė euro nespėjau niekam pasiūlyti. Reikėjo šiemet ne Klaipėdai, o Gargždams suteikti Lietuvos kultūros sostinės vardą.“

Algimantas VAŠKYS


Paieška

Naujienlaiškis

Žurnalisto pastabos

Nedramatizuoti?

Anądien Gargžduose sutikau pažįstamą emigrantų porą. Šypsodamiesi sutuoktiniai sakė, kad atostogos baigiasi – vėl iškeliaus į Angliją. Gargždiškė ten uždarbiauja…

Plačiau »

Virginija LAPIENĖ

Bendraukite su mumis Facebook

Savaitės klausimas

Ar sutariate su kaimynais?