Pamokanti istorija Nr. 4

Humoreska

Pašoko naktį iš miego suvalkietis, prakaito išpiltas.

– Kas tau, ar išalkai? – pačiu laiku susirūpino žmona.

– Baisų sapną regėjau – stoviu Gargžduose, ramus kaip paminklas, tik staiga prieina žemaitis su gėlėmis rankose ir klausia, ar žinai, kaip rasti Pušų gatvę?

– Ir kaip jis klausė? – žmona įsivaizduoja bauginantį balsą.

– Na, kaip gali klausti žemaitis? Aišku, kad žemaitiškai. Ir gudrus kaip velnias – kaip jis nujautė, kad aš nežinau, kur ta gatvė yra.

– Na, bet ir tu, aš pasakysiu, – priekaištauja žmona, – visiems apsiskelbei, kad Gargždus skersai išilgai išmaišei, žadi net gidu ten įsidarbinti, o Pušų gatvės nežinai. Su tokiomis žiniomis tu net konkurso nelaimėsi.

– Supratau, reikia važiuoti, kad gerai pasiruoščiau.

Atvažiavo suvalkietis į Gargždus, sustojo miesto centre. Diena graži pasitaikė, žmonių nemažai prisirinkę. Nė vienas niekur neskuba, galvas į visas puses sukioja, dažnas ir į dangų pažvelgia. Pamatė suvalkietis atokiau sėdinčią moterėlę, tokią jau metuose. Priėjęs prie jos tyliai paklausė:

– Ko tie žmonės laukia, į dangų žvalgosi, gal sakau, Paksas žadėjo praskristi?

– Prie ko čia Paksas, suvalkietis turėtų apsireikšti.

– Ponia, gal jūs žinote, kur yra Pušų gatvė?

– Sūnau, ranką prie širdies pridėjusi tau pasakysiu. Jeigu tu prieš mėnesį būtum to paklausęs, būčiau nežinojusi. O dabar – kitas reikalas. Tas suvalkietis čia tokią propagandą užkūrė, nori nenori turi pasitempti. Vienu žodžiu, visas gatves visi žino, tik ir lažinasi, kas išradingiau tam atvykėliui kelią parodys. Bet ir gerai – turi žmonės ką veikti, kol tą pramogų parką karjeruose pastatys.

– Močiute, tai gal pasakysite, kaip tą Pušų gatvę rasti? – suvalkietis neišsiduoda, kas esąs.

– Yra du variantai, – paslaptingai pradeda moteriškė. Pirmas – ieškoti pačiam. Ant­ras – klausinėti vietinių.

– O kuris variantas pigesnis?

– Tau, vaikeli, pigiausias būtų trečias variantas, – močiutė atpažino suvalkietį, – važiuotum tu geriau namo.

Ar jos balsas, ar nuoširdumas taip paveikė suvalkietį, kad jis kaip užhipnotizuotas sėdo į mašiną ir išvažiavo. Atsipeikėjo ties Raseiniais. „Kaip gražiai mane iš Gargždų išprašė – nė euro nespėjau niekam pasiūlyti. Reikėjo šiemet ne Klaipėdai, o Gargždams suteikti Lietuvos kultūros sostinės vardą.“

Algimantas VAŠKYS


Paieška

Naujienlaiškis

Žurnalisto pastabos

Poslinkius tenka išsikovoti

Tikiu, kad žurnalistai, nors daug kritikos strėlių jų adresu Lietuvoje lekia, gali pasitarnauti visuomenės gerovei. Tokia misija tikiu ir ja…

Plačiau »

Aistė NOREIKAITĖ

Bendraukite su mumis Facebook

Savaitės klausimas

Ar susipažinote su naujuoju Darbo kodeksu?