Paroda

Pažadėta ekspozicija, deja, jau po autoriaus mirties…


Gargždų krašto muziejuje atidaryta nuo Endriejavo kilusio tautodailininko Antano Ruškio medžio drožinių, skirtų garbingam Lietuvos 1000-mečiui, paroda.


Tarusi įžangos žodį muziejaus vadovė Audra Jankeliūnienė priminė, jog dėl šios ekspozicijos su autoriumi buvo tartasi dar prieš metus. Deja, pats A. Ruškys jos atidarymo nebesulaukė.


Prakalbinti ąžuolai


Iš jaunystės tėvo ūkyje Auksoro kaime pratęs drožinėti iš esmės monumentalios drožybos jis ėmėsi Atgimimo aušroje Lietuvai žengiant pirmuosius laisvės žingsnius. Tada atsikvėpė jausmai ir visa, kas per ilgus metus buvo susikaupę jo sieloje ir atmintyje, išsiliejo skaptuojant ąžuolą. Taip gimė paveikslų ir skulptūrų ciklas, pašvęstas lietuvių tautos kovų ir laisvės istorijai, jos didvyriams, savanoriams, knygnešiams, švietėjams, signatarams, partizanams, atgimusios Lietuvos kūrėjams ir gynėjams – ekspozicija apima laikotarpį nuo Mindaugo karūnavimo iki Lietuvos 1000-mečio minėjimo 2009 metais. Ąžuole išskobtas mūsų istorijos vadovėlis – kitaip nepasakytume.


Taigi užeikite į Gargždų muziejų ir atidžiai apžiūrėkite A. Ruškio paveikslus ir skulptūrėles.


Beje, turbūt tai bus 30-oji šio ciklo ekspozicija, jau pabuvojusi Kaune ir Suvalkijoje, Plungės, Kretingos bei kitų Žemaitijos rajonų salėse. Nuo 1991 metų A. Ruškys išdrožė ir pastatė dar apie penkiolika kryžių, koplytėlių ir paminklų bendražygiams partizanams, tremties broliams, Lietuvos atgimimui, sunaikintam Auksoro kaimui atminti. Talentingą menininką ir krašto patriotą primena Laiminančio Kristaus koplytėlė Endriejavo bažnyčios šventoriuje, jo rankomis atnaujintos stacijos bei dar daug kitų tėviškėje nuveiktų darbų.


Iškilus A. Ruškio koplytstulpis pastatytas gulago kankiniui arkivyskupui Mečislovui Reiniui atminti Skapiškyje (Kupiškio rajonas), „Rūpintojėlis“ žuvusiems už laisvę – Kretingos kapinėse.


Parodos atidarymo metu kalbėjęs Rietavo Oginskių kultūros istorijos centro vadovas Vytas Rutkauskas džiaugėsi, kad ši unikali ir sakrališkai vientisa A. Ruškio drožybos kolekcija lieka Žemaitijoje. Po Gargždų ji bus eksponuojama kitose krašto vietovėse.


Buvo ištikimas prigimties balsui


Parodos lankytojai taip pat gali susipažinti ir su kitu A. Ruškio kūrybiniu palikimu. Tai jo memuarų knygos – „Endriejavo žemė. Kančių ir vilties istorija“, „Už laiko ribos“, „Raudonosios katorgos keliais“ bei kiti faktais ir dokumentika paremti leidiniai, eilėraščių rinkiniai – „Takas tarp erškėčių“, „Kai širdis pravirkt negali“, „Klevų sula“. Taip pat čia išvysite keletą senų nuotraukų iš Ruškių šeimos išsaugoto archyvo. Tokia dokumentika ir jo, kaip mūsų kaimo praeities liudininko, prisiminimai pasitarnavo „Versmės“ leidyklai leidžiant monografiją „Endriejavo valsčius“. Antanas Ruškys buvo vienas iš darbščiausių jos talkininkų.


Savivaldybės vicemerė Rūta Cirtautaitė, ne kartą bendravusi su autoriumi, sakė visada jautusi jo didelę meilę ir atsidavimą gimtajam kraštui. Apsidžiaugė išgirdęs apie Gargždų krašto muziejaus įkūrimą ir buvo žadėjęs padovanoti savo darbų.


A. Ruškys už dalyvavimą partizanų būryje buvo kankintas ir nuteistas dešimčiai metų kalėjimo. Dar keletą metų turėjo išgyventi tremtyje. Grįžęs į Lietuvą tėviškę rado sunaikintą, su žmona gyveno ir dirbo Kaune, Garliavoje, Raudondvaryje. „Atgimimo metais atsidėjo partizanų mūšių vietų ir jų kapų paieškoms, paminklų statymui, atvykęs į Endriejavą ar Gargždus aplankydavo ir tvarkydavo bendražygių kapus“, – apie tai, kaip su juo buvo bendradarbiauta, prisiminė Lietuvos Politinių kalinių ir tremtinių Klaipėdos skyriaus tarybos narys Č. Tarvydas.


„Su pavasariu išėjau, su rudeniu nebegrįšiu“, – žodžiai iš vieno jo eilėraščio. A. Ruškys gimė 1922 metų kovo 4 d., mirė 2012 m. sausio 30 d. Šimtai meninės drožybos darbų ilgai bylos apie šį atkaklų, meniškos prigimties žemaitį, daug iškentusį už tiesą ir žmonių teisę laisvai gyventi.


Aldona VAREIKIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių