Pašaukimas bendrauti su žmonėmis lėmė sėkmę

R. Ramanauskas: „Man rūpi, kas ateis vadovauti globos namams. Išeidamas pasakiau, kad darbas turi gerėti.“

Pernai sulaukęs 70-mečio, 28 metus vadovavęs Viliaus Gaigalaičio globos namams Rimantas Ramanauskas išėjo užtarnauto poilsio. „Trečią mėnesį esu laisvas, ramiai miegu, darau, ką noriu – gyvenimą planuoju pagal save“, – nuotaikingai ištarė buvęs direktorius. Daug gerų pokyčių globos namuose įvyko jo vadovavimo metais, todėl rūpi, kas ateis vadovauti, kad nepablogėtų paslaugos.

Nuo jaunumės aktyvus

„Dirbti nebuvo lengva. Čia gyvena įvairaus likimo žmonės, senyvi, su negalia ir jaučiasi nelaimingi. Juos reikia pakylėti. Man buvo miela dirbti su žmonėmis, – dalijosi patirtimi buvęs vadovas. – Bet koks malonumas dabar, kai man niekas neberūpi. O juk naktimis prabusdavau ir mintys sukdavosi apie darbą.“

R. Ramanausko karjeroje būta įvairių laikotarpių, bet visada lydėjo sėkmė. Galbūt tai lėmė kantrybė ir mokėjimas bendrauti su žmonėmis.

Nuo Skuodo kilęs Rimantas, užaugęs Kretingos rajone, jau 51 metus gyvenantis Gargžduose, mėgsta pasirokuoti žemaitiškai. Vaikystėje buvo aktyvus, darbštus, aplinkinių mylimas vaikas. Laiškininkei mamai padėjo nešioti paštą, užprenumeruodavo spaudą. Pažįstamas pedagogas Rimantui patarė tapti mokytoju, tačiau į tuometę Klaipėdos pedagoginę mokyklą nepavyko įstoti dėl didelio konkurso. „Supykęs pasirinkau agronomiją technikume. Buvau aktyvus visuomenininkas ir baigus mane pakvietė dirbti į Gargždus, komjaunimo komitetą“, – leidosi į prisiminimus pašnekovas.

Beje, pirmasis darbdavys, komjaunimo komiteto pirmasis sekretorius, gyvenimo saulėlydį sutiko R. Ramanausko vadovaujamuose Viliaus Gaigalaičio globos namuose.

Pėdsakai kultūriniame gyvenime

Aktyviai dalyvavusiam meno saviveikloje Rimantui (Gargždų kultūros namuose jis šoko pramoginius šokius, vaidino) netrukus pasiūlė rajono Kultūros skyriaus vedėjo pareigas. Teko baigti Klaipėdoje Menų fakultetą, kur įgijo kultūros, švietimo darbo organizatoriaus, metodininko, renginių organizatoriaus kvalifikaciją.

„Rajono kultūriniame gyvenime palikau gražių pėdsakų, – įsitikinęs R. Ramanauskas. – Gargždų miesto aikštėje pradėjome organizuoti Naujųjų metų sutikimą, kuris sutraukdavo daugybę miestelėnų, darbo kolektyvų atstovai pasipuošdavo kaukėmis, kurdavo mini spektaklius.“

R. Ramanausko iniciatyva Minijos slėnyje šurmuliuodavo liaudies šokių šventė „Šokim, trypkim, linksmi būkim“. „Neseniai ją atgaivino Kultūros centras“, – džiaugėsi pašnekovas.

Prieš respublikinę Dainų ir šokių šventę Minijos slėnyje organizuodavo šokių šventę. „Pirmasis choreografas Klaipėdos rajone šviesaus atminimo Vytautas Mačiuitis subūrė liaudies šokių kolektyvą, kuris tobulėjo, plėtėsi – įkurtas vokalinis ansamblis, kapela ir buvo suteiktas „Minijos“ vardas“, – dalijosi prisiminimais pašnekovas.

Dėmesys dvasiniams reikalams

„Tuomečiame Laugalių pensionate buvo stiprus meno saviveiklos kolektyvas. Aš bendravau su administracija, ne kartą ten lankiausi. Ir kai 1991 m. man pasiūlė užimti vadovo kėdę, greitai apsisprendžiau, nors galėjau likti kultūros skyriaus vedėju“, – atskleidė R. Ramanauskas. Iki tol Laugalių pensionate per trumpą laiką buvo pasikeitę keli direktoriai.

„Atėjau dirbti su žmonėmis, o ne direktoriauti, – sakė R. Ramanauskas. – Pirmajame susitikime su gyventojais ir darbuotojais pasakiau, kad turime gyventi gražiau ir patalpose, ir lauke. Pasisekė: vasarą repeticijos ir mankšta vyksta lauko estradoje, taip pat ir renginiai, koncertai.“

Naujasis vadovas dėmesio nestokojo gyventojų dvasiniams reikalams. Kiemelyje buvo pastatytas kryžius. Už poros dešimtmečių gyventojų paaukotomis lėšomis iškilo naujas. Įrengus koplyčią, Gargždų parapijos klebono kanauninko Jono Paulausko iniciatyva globos namų Šv. Mergelės Marijos nekalto prasidėjimo koplyčioje gruodžio 8 d. vyksta visuotiniai atlaidai.

„Gyventojai visada laukia švenčių. Viena iš jų – bendra Kūčių vakarienė, dalyvaujant globos namų bendruomenei, kunigams. Kalėdų rytą juos aplankydavau kambariuose su Kalėdų Seneliu ir darbuotojais“, – dėstė buvęs vadovas.

Naujų atspalvių įgijo tradicinė Globotinų šventė – tapo tarsi ataskaita gyventojų artimiesiems.

Atvėrė kelią permainoms

R. Ramanauskas prisipažino, jog pirmieji žingsniai globos namuose buvę sunkūs – reikėjo performuoti, pakeisti aptarnaujantį personalą, atleisti, ieškoti naujų darbuotojų. Prie direktoriaus kabineto rikiuodavosi gyventojai spręsti savo problemų, nes socialinis darbas nebuvo atliekamas. Įkūrus socialinio darbo padalinį, situacija pasikeitė.

Buvusiam kultūros darbuotojui trūko socialinio darbo žinių. Mūsų šalies ir Danijos ministerijos vadovams surengė mokymus, kurie truko metus. Tačiau ir jų neužteko – R. Ramanauskui teko Klaipėdos universitete baigti socialinio darbo studijas.

Pasak jo, apsigyvenęs globos namuose žmogus turi jaustis kaip namuose. Jam leidžiama atsivežti tai, kas brangu. „Pasiekėme – mūsų globos namuose šilta atmosfera. Tai pastebi ir apsilankę užsieniečiai, – kalbėjo buvęs vadovas. – Niekad nedemonstravau savo viršenybės. Juk aš – gyventojų pagalbininkas. Prisimenu, kaip mano kabinete verkė iš Kiškėnų atvežta moteris. Vėliau pasakė nežinojusi, kad žemėje yra rojus. Neskirsčiau žmonių į gerus ir blogus. Alkoholikas irgi žmogus – reikia su juo kalbėtis ir galima paveikti nors trumpam. Ir darbuotojams neleidau moralizuoti. Reikia mylėti žmones. Jie pasitikėjo manimi – ateidavo išlieti, kas „ant dūšios“.

R. Ramanauskas džiaugėsi suformuota gera komanda: yra padaliniai, valdymo struktūra. „Reikia gero vadovo. Konkursas globos namų direktoriaus pareigybei bus šiemet“, – sakė jis.

Beje, socialinį darbą šiuose globos namuose dirba dukra Inga. Šiaurės Airijoje gyvenanti Diana – irgi socialinė darbuotoja.

Mėgaujasi poilsiu

V. Gaigalaičio globos namams vadovavęs daugiau nei 28 metus, vasaros viduryje sulaukęs 70-mečio, R. Ramanauskas nusprendė išeiti į užtarnautą poilsį. „Juk reikia dėl savęs pagyventi. Šeima mane palaikė“, – šypsojosi pašnekovas. Į pensiją išėjo abu su žmona. Neseniai jie atšventė auksines vestuves.

Jis tvirtino esąs patenkintas galėdamas daryti, ką nori. „Važiuoju į renginius Klaipėdoje, kelias dienas praleidau Palangoje – aplankiau spektaklį, koncertą. Geras laikas“, – nuotaikingai ištarė pašnekovas. Dar vienas tikslas – pavaikščioti po Gargždus ir pamatyti miesto pasikeitimus, nes tam pritrūkdavo laiko.

Šiemet išsiruoš į Airiją, kur gyvena dukra Diana, dvynės anūkės Viktorija ir Aurelija. Ir jau proanūkiui vieneri sukako. „Iš viso – 4 anūkai – Vilniuje gyvena Edgaras ir Tomas. Kaip nebūsi laimingas“, – šypsodamasis ištarė R. Ramanauskas.

Virginija LAPIENĖ

A. VALAIČIO nuotr.