Pasiekimai
Bronzos medalis – Tarolių šeimos pergalė
Regina ir Vigintas Taroliai ilgą laiką negalėjo susilaukti vaikų. Tačiau po 17 laukimo metų juos aplankė tėvystės džiaugsmai. Pora užaugino 2 sūnus – Valentą ir Donatą. Šeimą vienija aistra krepšiniui. Tad Donato atstovavimas Lietuvai neseniai vykusiame pasaulio jaunimo krepšinio čempionate ir iškovotas bronzos medalis – visos šeimos pergalė.
Tramplinas į aukštumas
Krepšiniui neabejingos šeimos namuose pasijunti it nykštukas. Mat visos durys – 220 cm aukščio. Lovos, čiužiniai buvo gaminti pagal specialų užsakymą, taip pat yra 220 cm ilgio. Į pasitikusius aukštaūgius krepšininkus „Bangos“ korespondentei reikia žiūrėti užvertus galvą. Tačiau, kai pokalbiui įsitaisome jaukiame namų kiemelyje prie arbatos puodelio, atstumas išgaruoja it dūmas.
Demonstruodamas parsivežtą bronzos medalį Donatas teigia, kad tai pati reikšmingiausia pergalė jo, kaip krepšininko, karjeroje. Visa šeima viliasi, kad šis čempionatas Donatui taps tramplinu į krepšinio pasaulio aukštumas. „Tikiuosi, kad ir kitais metais pateksiu į Lietuvos rinktinę“, – prasitarė pašnekovas. Jis akcentavo, kad atstovauti Lietuvai buvo sena jo svajonė. „Kai buvau 16 metų, nepatekau į rinktinę, buvau dar per silpnas. 18 metų taip pat nepasisekė. Trečias kartas nemelavo. Sužaidžiau geriausią savo sezoną, mane pastebėjo treneriai ir atrinko“, – pasakojo Donatas.
Krepšinis įaugęs į kraują
Bronzos medalio savininkas krepšinį žaidžia nuo vaikystės. „Žaidžiau Gargžduose, bet pamačiau, kad čia man nėra lygių ir išvažiavau į Klaipėdą. Ten baigiau Vlado Knašiaus krepšinio mokyklą. Galbūt dėl to, kad visą gyvenimą treniravausi Klaipėdoje, kartais esu pavadinamas klaipėdiškiu“, – svarstė gargždiškis. Paskutiniu metu jis žaidė Gargždų krepšinio komandoje „Gargždai-Bremena“.
Pasak Donato, krepšinis yra įaugęs į jų šeimos kraują: „Tėtis žaidė Vilniaus „Statybos“ komandoje, mama taip pat mokėsi V. Knašiaus mokykloje. Brolis irgi krepšininkas. Tad aš juk nebūsiu išskirtinis. Pasirinkau krepšinį.“ Vaikino mama Regina prisiminė, kad ji 1971 m. iš moksleivių buvo išrinkta geriausia centro žaidėja. „Nepaisant to, nebaigiau mokyklos, mama dėl susiklosčiusių aplinkybių (brolis buvo paimtas kariuomenėn) mane parsivežė į Gargždus. Tada pagalvojau, jei gyvenime turėsiu vaikų, padarysiu viską, kad jie galėtų žaisti“, – jaudinančiai kalbėjo Regina.
Išvyko nesulaukę rezultatų
Abu sūnus tėvai į Klaipėdoje vykstančias treniruotes vežiojo 14 metų. „Kiekvieną vakarą vykdavome uostamiestin. O savaitgaliais – į varžybas. Net nebeatsimename, kiek salių apvažiavome. Buvome ir Estijoje, Prancūzijoje, Olandijoje – keliaujame paskui krepšinio kamuolį, kur tik vyksta sūnų varžybos“, – dėstė Regina ir Vigintas.
Šeima negalėjo praleisti ir pasaulio jaunimo čempionato Prahoje. Mama Regina kartu su sūnumi Valentu ir Donato draugu Einoru išvyko autobusu į Prahą. „Nuo aštuntfinalio stebėjome kone visas varžybas. Labai jaudinausi. Apima neapsakomas jausmas, kai matai, kaip kartu su žaidėjais į aikštę išeina tavo sūnus“, – tramdydama jaudulį kalbėjo Regina. Ji išgyveno tikrą dramą, kai reikėjo išvykti namo dar nepasibaigus paskutinėms Donato rungtynėms čempionate. „Liko vos pusvalandis, turėjome suspėti į autobusą. Tad teko išvykti nesužinojus rezultatų. Jaudulys atslūgo, kai gavome lietuvių kapitono tėvų SMS žinutę „Tai su pergale! Turim bronzą“. Laimingi važiavome namo“, – prisiminė krepšininko mama Regina. Daugiausia taškų Donatas pelnė žaisdamas su argentiniečiais (12) ir amerikiečiais (9).
Svajonėse – Amerika
Donatas pasakojo, kad po išplėštos bronzinės pergalės visi susėdo prie bendro vakarienės stalo. „Pasveikino treneriai, vadybininkas. Vėliau šventėme viename iš Prahos klubų kartu su visais čempionate dalyvavusiais krepšininkais – buvo euforija“, – saldžias pergalės akimirkas prisiminė Donatas.
Šiuo metu vaikinas yra Gargžduose, tačiau ilgai neužsibus. Paskutines dvi liepos savaites jis praleis Italijoje vyksiančioje stovykloje, kur rinksis talentingiausias, perspektyviausiais jaunimas. Jo karjeros vadyba rūpinasi Gargždų „Gargždai-Bremena“ klubo prezidentas Marius Prekevičius. „Mano svajonės, kaip ir visų krepšininkų, – žaisti pačioj geriausioj lygoj – NBA. Turiu savo favoritą, tai – LeBronas Džeimsas“, – prisipažino jaunuolis.
Šiemet Donatas baigė Gargždų „Vaivorykštės“ gimnaziją. Iš pasirinktų 4 egzaminų išlaikė 3: lietuvių ir anglų kalbų bei istorijos. „Ateitį sieju su sportininko gyvenimu. Galbūt pasirinksiu trenerio kelią. Kur studijuosiu, priklausys nuo to, kur man pasiūlys žaisti“, – kalbėjo Reginos ir Viginto jaunėlis Donatas. Paklaustas apie įprastą tokių metų vaikinų galvos skausmą ir džiaugsmą – merginas – pašnekovas atvirai sakė neturįs tokiems dalykams laiko. Tačiau užsiminė, kad jam patinka draugiškos, linksmos, bendraujančios dailiosios lyties atstovės. Jos turėtų išsiskirti tiek išoriniu, tiek vidiniu grožiu.
Agnė ADOMAITĖ