Patirtis

Pirmoji kregždė – kretingališkiai renovavo savo namą


Šalyje renovuojama vis daugiau daugiabučių namų. Ekspertų nuomone, tai – vienintelė išeitis šiltai bei patogiai gyventi ir įveikti lenktynes su kylančiomis paslaugų kainomis. Pirmieji rajone savo aštuonbutį renovavo kretingališkiai. „Rinkome informaciją ir sugebėjome susitarti“, – svarbiausius sėkmės kriterijus vardija vienas iš renovacijos darbų organizatorių namo gyventojas Vladas Lubys.


Ilgi svarstymai


Klaipėdos gatvėje, Kretingalėje, kadaise mokytojams statyto aštuonių butų namo gyventojai prieš devynerius metus įsteigė daugiabučio namo savininkų bendriją „Bonė“ (pagal upelio, įtekančio į Danės upę, pavadinimą) ir įsirengė dujomis kūrenamą katilinę. Sovietmečiu statyto namo būklė kėlė gyventojams rūpesčių – įtrūkinėję sienų blokai, vanduo sunkiasi per siūles tarp blokų ir per stogą, gyventojai nebuvo patenkinti namo išvaizda.


Namo savininkai ne kartą svarstė, ką daryti.


„Labai daug lėmė informacija per televiziją ir spaudoje bei noras mažiau mokėti už šildymą, – sakė namo gyventojas Vladas Lubys. – Gaudėme kiekvieną žinią apie renovaciją ir dalijomės ja vieni su kitais.“ Pirmosios žygius pradėjo moterys – bendrijos pirmininkė N. Martinkienė, J. Lubienė ir kt. Jos susirado Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros Klaipėdos padalinį, ten šį tą išsiaiškino ir išsigando. „Nusprendėme, jog tai – vyrų darbas“, – prisipažino J. Lubienė. 2005 m. susirinkę bendrijos nariai taip pat išsigando – paaiškėjo, jog vien investiciniam projektui reikės apie 800 Lt, t. y. po 100 Lt nuo kiekvieno buto. „O kas bus toliau?“ – svarstė visi ir išsiskirstė nieko nenutarę, tačiau nenurimę. Vėl ilgi svarstymai – gal pakaks namą nudažyti, gal patiems jį remontuoti? Dar vienas bendrijos susirinkimas įvyko 2006 m. sausį. Visi gyventojai sutarė renovuoti namą. Prasidėjo organizaciniai darbai.


Organizaciniai darbai


V. Lubys teigia, jog juos konsultavo Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros Klaipėdos padalinio darbuotojai. Pirmiausia inžinerinė konsultacinė įmonė atliko namo energetinį auditą, pateikė pasiūlymus, ką reikėtų daryti. Bendrija paprašė parengti investicinį projektą. Turėdami preliminarius skaičius, kiek koks darbas kainuos, gyventojai susirinkime balsavo už kiekvieną punktą. „Nusprendėme šiltinti stogą, sienas, rūsio perdangas iš apačios, įstatyti naujas lauko duris ir pakeisti langus laiptinėse. Butuose langus gyventojai buvo jau pakeitę. Be to, susitarėme keisti vieną katilą katilinėje ir atnaujinti šalto vandens tiekimo vamzdyną“, – pasakojo „Bangai“ V. Lubys. Po to bendrija užsakė techninį projektą ir, pasisamdę inžinerinę konsultacinę įmonę, paskelbė konkursus darbams atlikti. Sutartis dėl namo apšiltinimo darbų su konkursą laimėjusia UAB „Klairesta“ pasirašyta praėjusių metų lapkritį, darbai baigti šiemet rugpjūtį. Katilo pakeitimo darbus prieš gerą savaitę baigė UAB „Kretingos santechnika“. Namas iš išorės atrodo tarsi naujai užgimęs, butuose šilta, jauku. Gyventojai dar nežino, kiek jiems pasiseks sutaupyti už šildymą, tai parodys prasidėjęs sezonas. O kiek sumokėta?


Taupė pinigus


Valstybės parama priklauso nuo pastato renovacijos sąlyginio energetinio efektyvumo rodiklių sumos. Kretingališkiai nutarė daryti viską, kas leistų maksimaliai sumažinti energijos suvartojimą. Tad jiems pagal tada galiojančias „Valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti teikimo ir investicijų projektų energetinio efektyvumo nustatymo taisyklių“ nuostatas valstybės paramos priklausė 50 Lt/m2 naudingo ploto, iš viso pagal daugiabučio namo plotą – apie 32 tūkst. Lt. Pagal tuo metu galiojančią tvarką daugiabučio namo gyventojų pradinis įnašas turėjo būti ne mažesnis kaip 10 procentų nuo 229 tūkst. Lt. investicijų sumos. Į pradinio įnašo sumą buvo užskaitomos projektavimo bei inžinerinių paslaugų (energetinio audito, investicijų projekto, renovacijos techninio projekto paruošimo, rangos darbų konkurso organizavimas, renovacijos darbų techninė priežiūra) išlaidos, už kurias buvo sumokėta apie 6 tūkst. Lt. Likusi pradinio įnašo dalis buvo sumokėta konkursus laimėjusiems rangovams. „Pinigus gyventojai mokėjo į bendrovės kasą, – ištiesdamas ilgą lentelę su įmokomis, – sakė V. Lubys. – Stengėmės rinkti ne iš karto – vieną mėnesį – po 80 Lt, kitą – 200 Lt, trečią vėl kitokią sumą – pagal reikalą.“


Name yra dviejų ir trijų kambarių butai. Lėšos iš gyventojų buvo renkamos proporcingai buto plotui.


Rangovai pradėjo darbus praėjusių metų lapkričio mėnesį. Per visą darbų vykdymo laikotarpį gyventojai taupė ir mokėjo į daugiabučio namo savininkų bendrijos kasą pinigus už renovacijos darbus. 2006 metų pabaigoje pasikeitė Vyriausybės politika – valstybės parama išaugo iki 30 proc. nuo investicijų projekte numatytos sumos, o nuo šių metų birželio – iki 50 proc. investicijų projekte numatytos sumos.


Pradėjus darbus, kaip paprastai būna, atsirado projekte nenumatytų ir į darbų sąmatas neįtrauktų darbų. Bendrija nutarė atlikti ir šiuos į investicijų projektą neįtrauktus darbus, už juos sumokėti savo lėšomis. Taip galutinė projekto suma pasiekė 249,5 tūkst. Lt. Iš tos sumos – valstybės paramos dalis yra 105,5 tūkst. Lt, Klaipėdos rajono savivaldybės – 3,5 tūkst. Lt.


 Paskola


Tenka priminti ir džiaugtis, jog minėtame 8 butų name gyvena dirbantys ir gaunantys nuolatinį atlyginimą žmonės. „Tikėjimas, jog ateityje galėsime gyventi estetiškai atrodančiame name ir taupyti lėšas butų šildymui, padėjo bendrijai įveikti abejones ir nuspręsti modernizuoti savo daugiabutį“, – sakė V. Lubys.


Per daugiau nei metus užsitęsusius organizacinius ir namo renovacijos darbus bendrija sukaupė daugiau savo lėšų nei reikėjo nustatytam pradiniam įnašui, todėl su banku 25-ių metų laikotarpiui kreditavimo sutartis sudaryta mažesnei sumai nei buvo numatyta investicijų projekte.


Vieno buto gyventojams pradiniame kredito grąžinimo etape per mėnesį su palūkanomis teks mokėti apytikriai po 115 Lt. Mažėjant kredito sumai, mažės ir įmokos (nuo mažesnės sumos mažiau palūkanų).


Tokia kretingališkių patirtis. Vėlesniuose „Bangos“ numeriuose suteiksime daugiau konkrečios informacijos apie daugiabučių gyvenamųjų namų renovaciją.


Jadvyga SURPLIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių