Patriotiškumas – veiksmai, ne kalbos
Prieš porą savaičių rašydama „Žurnalisto pastabas“ stengiausi įdiegti mintį, kad artėjančiuose Seimo rinkimuose svarbiausias veiksmas yra pagaliau ateiti į rinkimus ir balsuoti. Ir tik tada galima tikėtis permainų.
Po pirmojo rinkimų turo akivaizdžiai įsitikinome, jog Lietuvoje pavyko išjudinti dalį visada apatiškais laikomų rinkėjų. Tačiau didžiausias pasiekimas ir bręstanti viltis, kad tikrai keičiamės – net dvigubai aukštesnis nei ankstesniuose rinkimuose jaunimo aktyvumas.
Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, pirmajame Seimo rinkimų ture balsavo 38,1% 18–24 metų ir 37,6% 25–34 m. amžiaus žmonių. Kol kas tai yra didžiausias istorijoje pasiektas jaunimo aktyvumas. Akivaizdu, kad pilietinis sąmoningumas balsuoti Seimo rinkimuose labiausiai pasireiškė sostinėje, kurioje gausu akademinio jaunimo. Vargu ar mūsų rajonas šalies kontekste sužibėjo jaunimo pilietiniu aktyvumu. Kai „Bangos“ korespondentai spalio 9-osios vėlyvą popietę dairėsi rinkimų apylinkėse, užfiksavo ne itin įkvepiančius skaičius. Galbūt pilkumos fone labiau išsiskyrė Dovilų rinkimų apylinkė, kurioje iki 17 val. buvo balsavę net pusė aštuoniolikamečių, pirmąkart įgijusių rinkimų teisę rinkėjų. Tačiau kitur skaičiai gluminantys: Gargždų ketvirtojoje rinkimų apylinkėje iki pavakarės buvo balsavę tik 7 iš 47, galinčių pirmąkart pareikšti savo valią renkant Seimą.
Klaipėdos rajono savivaldybė itin skatina nevyriausybinių organizacijų veiklą, ypatingas dėmesys skiriamas jaunuomenės organizacijų projektams. Veikia Jaunimo reikalų taryba. Šiemet skelbiant kvietimą nevyriausybinėms organizacijoms teikti projektus buvo akcentuota, kad itin vertinama veikla, skatinanti pilietiškumą, patriotiškumą. Įdomu būtų sužinoti, ar laimėti ir vykdomi projektai yra apibendrinami, ar daroma ne tik kiekybinė, bet ir kokybinė jų vykdymo analizė? Turiu omenyje, ar projektų turinys, kuris pateikiamas kaunantis konkurse dėl finansavimo iš Savivaldybės lėšų, tikrai atitinka konkrečią veiklą, siejamą su pilietinės sąmonės vystymu, kritinio mąstymo ugdymu? Nesakau, kad projektai yra lemiantis veiksnys ugdant demokratijos vertybes, bet iš tiesų įdomu, koks finansuojamų projektų realus efektyvumas būtent šioje srityje? Matyt, kol kas pilietinės sąmonės budinimo aspektu tie projektai dar neduoda laukiamos atogrąžos.
Pastarosiomis dienomis batalijos vyksta ne tik ruošiantis antrajam Seimo rinkimų turui. Prieštaringų ambicijų įgyvendinimo kovos vyksta ir vietinėje padangėje. Štai trečiadienį Klaipėdos rajono savivaldybėje vyko vienos iš darbo grupių posėdis. Rėksmingoje aplinkoje buvo svarstoma, kur visgi statyti gargždiškio skulptoriaus Algirdo Boso skulptūrą „Banga“, skirtą Gargždų futbolo 50-mečiui. Kovo mėnesį net Verslo forume buvo paviešinta, vėliau rašoma ir spaudoje, kad skulptūra stovės sutvarkytame skverelyje prie rekonstruoto „Minijos“ kino teatro. Dabar, kai skulptūra, beje, pasitelkiant ne tik Savivaldybės, bet ir rėmėjų lėšas, jau sukurta ir išlieta pritaikant būtent minėtai erdvei, teigiama, esą vieta nebuvo suderinta ir atsirado iniciatyva ją nugrūsti prie stadiono.
A. Bosas yra iškilus menininkas, apdovanotas Lietuvos vyriausybės kultūros ir meno premija, o savo kūrybine energija ir nuoseklumu bylodamas apie universalią žmogaus prigimtį, jis įsilieja ne tik į Lietuvos, bet ir šiuolaikinę pasaulio kultūrą. Sukurta skulptūra „Banga“ yra ne futbolininko prototipas, o simbolinis meno kūrinys, ir negarbinga spardyti jį tarsi futbolo kamuolį. Aistringame posėdyje meras pasiūlė saliamonišką sprendimą – atidėti klausimo svarstymą kitai savaitei. Atvėsus gal bus pasiektas bendras susitarimas, atsižvelgiantis ir į paties menininko nuomonę? Tikriausiai sveikas protas ir pagarba menui, siekis garsinti mūsų miestą ne biurokratiniais sprendimais, bet tuo, ką turime vertingiausia, nugalės? Juk esame savo miesto patriotai, ar ne? Ar tik kalbomis iš tribūnų, ar ir veiksmais?
Sekmadienį – antrasis rinkimų turas. Baigiu ta pačia nuostata kaip ir prieš dvi savaites: balsuoti svarbu, jei mums patiems rūpi mūsų pačių ateitis. Viliuosi, jog tai supras ir pirmąjį rinkimų turą į Seimą ignoravę mūsų rajono aštuoniolikamečiai.
