Paukštininkės iš Maciuičių džiaugsmas – egzotiški plunksnuočiai
Paukštininkei J. Galdikienei ir vyrui Romualdui plunksnuočiai – džiaugsmas ir rūpestis.
Į Janinos Galdikienės sodybą Maciuičių kaime žmonės atvyksta pasigrožėti dekoratyvinėmis vištomis, antimis, balandžiais, povais, fazanais. Visą gyvenimą paukščiais besižavinti moteris neatsispiria pagundai įsigyti retos veislės gražuolį, nors jų išlaikymas nepigus.
Kiaušiniai tarsi nudažyti
Paprastai atvykėlius pasitinka įspūdingieji povai, tačiau kol kas jie, kaip ir kiti paukščiai, šiltuose tvarteliuose laukia pavasario šilumos. Inkubatoriuose perinami putpeliukai ir viščiukai. Dedeklių pulką papildys maranų veislės jauniklės. Jų kiaušinių lukštai raudoni, tarsi jie būtų nudažyti svogūnų lukštais. „Tai sveikiausi kiaušiniai, nes per jų lukštą nepatenka salmonelės“, – tvirtino Janina.
Putpeles laiko dėl gerai vertinamų kiaušinių, kuriuos deda kasdien. Jų irgi nereikia dažyti – originaliausi margučiai. Šeimininkė negali pasakyti, kiek šių vikrių laukinių paukštelių gyvena jos tvartelyje. Įvairaus amžiaus – nuo ką tik išsiritusių, ūgtelėjusių ir jau dedančių kiaušinius – tikrai ne vienas šimtas. Beje, putpeliukai perinami trumpiausiai – 16 dienų, viščiukai – 21, ančiukai – 28, muskusinės antys – 35. Janina pasakojo, jog vėlyvą rudenį miniatiūrinė viandotų vištelė padėjo į gūžtą 10 kiaušinių ir išperėjo. Viščiukai jau ūgtelėję.
Putpelių ir dedeklių vištų kiaušinius J. Galdikienės vyras Romualdas veža į Klaipėdos turgų. Už dešimtį vištų kiaušinių prašo nuo 1,5 iki 2,5 euro, o putpelių – po 10 centų.
Sulesa daug
J. Galdikienė neatsispiria pagundai įsigyti retos veislės paukščių. Antai šalia – auksinių bramų, mažųjų kochinchinų, kovinių, viandotų, patarškų ir kitų vištų neseniai atsirado japonų šabukai. Tačiau tokios įvairovės kaip anksčiau nebėra, nes tai brangus pomėgis. Pasak J. Galdikienės, per metus ne vieną toną grūdų augintiniai sulesa. „Mes traiškome kviečius, pagardiname obuoliais, daržovėmis. O povams, fazanams reikia kopūstų, mažiems putpeliukams – specialaus kombinuotojo pašaro“, – kalbėjo paukštininkė. Ji pridūrė, kad ne visų ūkininkų grūdai tinka: kai kurie tiek chemikalų javams naudoja, kad paukščiai neatlaiko. Pavyko rasti smulkųjį ūkininką, iš kurio perka ekologiškus grūdus.
Nuo vaikystės paukščiais susidomėjusi Janina prisiminė, kaip kadaise su sese ūkio fermoje prisigaudydavo laukinių balandžių ir parsinešdavo į tvartą. O mama atidarydavo duris, ir gražuolių nebėr. Dabar ji gėrisi dekoratyviniais balandžiais: kingais, poviniais, kapučinais. Turėjo ir porelę paštinių, bet patinėlis pabėgo. Visgi nepamiršta savo šeimininkų – kartais aplanko.
J. Galdikienė, užsimaniusi retos veislės gražuolio paukščio, leidžiasi ieškoti per visą Lietuvą. Net už 400 km važiavo pirkti ančių, o paaiškėjo, kad ne tas pardavė. Ji apgailestavo, kad ne visi paukštininkai sąžiningi.
