Pažvelkime į miestą širdingiau
Gyvename Gargžduose ne vieneri metai ir esame neabejingi miesto tvarkai. Tačiau susidaro įspūdis, kad mieste šeimininkiškos rankos akivaizdžiai trūksta. Galbūt derėtų palikti kabinetus, išlipti iš tarnybinių mašinų ir pėsčiomis po miestą pasivaikščioti? Vaizdelis nėra džiuginantis.
Ne tik miestas, bet ir kai kurie gyventojai tvarkai abejingi. Štai šalia Kretingos plento esančios sodybos savininkas tikriausiai sąvartyną ketina įsteigti. Seni baldai, šaldytuvai, kitos buitinės šiukšlės kiekvienam pravažiuojančiam akis bado. Dabar, kai medžiai sužaliavo, tas šiukšlių kalnas mažiau matosi, bet ar nėra priemonių bausti netvarkingus miestiečius? Ar mes, tvarkingai savo sodybas prižiūrintys, turime tokius nevaleikas toleruoti?
Galbūt ilgai tokiose pat pareigose tūnančių valdininkų akys atbunka ir jie nebesuvokia, kokioje aplinkoje gyvena. Štai pernai nusileidus senuoju brukiu prie Minijos esančioje aikštelėje du mėnesius pūpsojo šiukšlių maišai. Šį pavasarį įvažiuojant į Gargždus nuo Vėžaičių pusės pakelės ties Savivaldybe su praėjusių metų lapų šūsnimis. Dabar jau žolė sužaliavo, paslėpė nevalyvumo pėdsakus.
Viešėjome Birštone, palei Nemuno pakrantę sustatyti suoliukai kviečia gėrėtis gamta, didinga upe. Manyčiau, jei atnaujinto Gargždų skvero suolus, kuriuos miestiečiai vadina gulyklomis, būtų pastatę parke ant kalno su vaizdu į Miniją – būtų buvę 10 balų.
Minėtame skvere, o ką jau bekalbėti aikštelėje prie poliklinikos pabertas žievių mulčias yra labai sunkiai prižiūrimas. Kodėl renkamasi tokia nelengva priežiūra? O juk seniūnas aiškino, kad net darbo rankų tiek nebeturi, kiek reikėtų, kad miestas būtų tvarkingas.
Kad situacija pasikeistų, daug kur nereikėtų net didelių pinigų. Tiesiog racionalesnio požiūrio, nuoširdesnio dėmesio.
Žinau, kad vėl kažkas sakys, jog baikit jūs dejuoti, skųstis. Kalbėdama apie apleistus Gargždų kampelius nenoriu nieko įžeisti ar paniekinti. Tiesiog skauda širdį dėl miesto, kuris visai mūsų šeimai brangus.
Rasa KONTVAINĖ
