Permainos

Gargždų turguje kasos aparatai milijonų nesurinks


Šią savaitę posėdžiavusi Vyriausybė be didelių ceremonijų pritarė sprendimui turguose nuo gegužės 1-osios įvesti kasos aparatus. Tiesa, kol kas jais naudotis privalės tik uždarose patalpose maistu prekiaujantys turgininkai, nors žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius laikosi pozicijos šią prievolę ateityje skirti užsiimantiesiems ir lauko prekyba. Įvedus tokią naujovę tikimasi iš „šešėlio“ ištraukti iki 100 milijonų litų, turguose neva nusėdančių dėl slepiamų pajamų ir kontrabandos.


Tokie skaičiavimai Gargždų turgaus prekeiviams kelia juoką, nes dėl ženkliai smukusios prekybos dauguma teigia vos išgyvenantys. Kol kas nežinoma, kaip kasos aparatų įdiegimas paveiks produkcijos kainas ir paties turgaus patrauklumą pirkėjams. Tačiau prekybininkai sako, jog toks sprendimas tėra didžiųjų prekybos centrų bandymas galutinai nuvilioti klientus. Smulkiųjų verslininkų asociacijos neatsisako savo iniciatyvos vasario 7 dieną prie Vyriausybės ir Seimo surengti prekybininkų mitingą.


Švelnins reikalavimus


Bandymai nuglostyti prekybininkų įniršį kol kas skamba gražiai – Vyriausybė tikina, kad nėra ko būgštauti, nes iki naujovės įvedimo bus imtasi priemonių, užtikrinsiančių lengvesnes sąlygas su kasos aparatais dirbantiems turgaus prekeiviams. Finansų ministerija raštiškai įsipareigojo iki balandžio priimti supaprastintą gyventojų, besiverčiančių individualia veikla ir naudojančių kasos aparatus, buhalterinės apskaitos tvarką – nebereikės ranka pildyti pajamų ir išlaidų žurnalų, o pakaks kasos aparato atspausdintos dienos ataskaitos.


Taip pat bus galima naudoti kito ūkio subjekto vardu užregistruotą kasos aparatą, kurio nereikės perregistruoti, o tik apie sudarytą sutartį informuoti Valstybinę mokesčių inspekciją. Bus taikomi ir kiti supaprastinti reikalavimai dėl kasos operacijų žurnalo ir pinigų laikymo kasos operacijų vietoje.


Vyresnio amžiaus prekybininkai vis tiek nuogąstauja, kad įvedus naujovę bus sudėtinga susigaudyti vedant dokumentų apskaitą. Dauguma sako gausiantys ieškoti kvalifikuotos buhalterio pagalbos ir dėl to turėsiantys papildomų išlaidų.


Kalbos apie tai, ar prekybininkai netaps PVM mokėtojais, anot Finansų ministerijos atstovų, tėra laužtos iš piršto. PVM mokėtoju tampama pasiekus 100 tūkst. litų pajamų per metus ribą, o statistiniai deklaracijų duomenys rodo, kad gyventojų, kurie pagal verslo liudijimą dirba prekyvietėse, vidutinės deklaruojamos pajamos iš prekybos nesiekia 25 tūkst. litų per metus. Taigi, jiems iki šios PVM mokėtojo registracijos ribos dar toli. Dėl tos pačios priežasties prekeiviams neteks keisti ir statuso – nereikės steigti individualios įmonės, o pakaks verslo liudijimų.


Uždarbis smuko


Vyriausybės atstovai paskaičiavo, jog pagal deklaruojamas pajamas turgaus prekeiviai per mėnesį tegauna apie 300 litų pelno. Esą dėl to ir kyla įtarimas, jog turgus yra vieta, kurioje klesti šešėlinė ekonomika.


Gargždų turgaus prekeiviai, dirbantys vadinamajame mėsos paviljone, į tokius kaltinimus numoja ranka. Kalbintos moterys tikina, kad jų uždarbis išties yra mažas, nes sunkmečiu pardavimai gerokai smukę. „Dabar vos gyvename – dirbu jau bene 10 metų, bet taip blogai dar nesame prekiavę. Prieš Kalėdas suprekiavome tiek, kiek paprastą blogą savaitgalį. Dar nesumavau praėjusio mėnesio rezultatų, bet daugiau kaip minimumą vargu ar būsiu uždirbusi. Bet kokiu atveju dirbti apsimoka, nes bent pamaitinu šeimyną. Kas bus įvedus kasos aparatus, sunku spėti. Tačiau juos teks įsigyti, juk kitaip skirs baudas“, – kalbėjo prekybininkė Eugenija Uselienė. Danutė Budrikienė pritarė, kad kol kas valdžios sprendimas kelia daug klaustukų. „Visų pirma Mokesčių inspekcija turėtų išsamiai informuoti apie pasikeitimus, apskaitos vedimą. Pavyzdžiui, kaip grąžinti į kasą „įmuštus“ pinigus ir panašiai. Juk turguje tokių atvejų pasitaiko“, – sakė ji. Moterys teigė iš pradžių nekelsiančios produkcijos kainų ir stebėsiančios, kaip seksis.


Ministrę – už prekystalio


Šviežia mėsa prekiaujanti Irena Lengvinienė stebėjosi, pagal ką skaičiuotos galimai nuslepiamos pajamos. „Tegu pastovi Šimonytė už mano prekystalio ir pažiūri, kaip prekiauju, kur dedu pinigus. Dienos pabaigoje leisčiau pačiai suskaičiuoti, ką uždirbau. Valdžiai nesvarbu, ar krisi į „bačką“, ar ne. Nesuprantu, kaip jie ten Vilniuje sėdėdami skaičiuoja“, – piktinosi ji. Prekybininkė teigė kartais net nesuprekiaujanti vitrinos nuomai būtinų pinigų – 306 litų per savaitę. Anot jos, šis įkainis nenormalus. „Didelių antkainių nededame. Pavyzdžiui, kilogramo faršo savikaina yra 9,80 Lt, o parduodu po 11,50 Lt. Kainas tenka kone kasdien keisti, kad nepatirčiau nuostolio“, – teigė I. Lengvinienė.


Derybos neatšaukiamos


14 metų rūkytais mėsos produktais prekiaujantis Darius Uselis teigė neabejojantis, jog naujas mokestis yra didžiųjų prekybos centrų bandymas iš turgaus nugvelbti likusius pirkėjus. „Turgus praras pagrindinę savo savybę – derėtis. O jei dar būsime priversti didinti kainas, sulauksime vis mažiau klientų ir nebebūsime konkurencingi. Taip jau mūsų valdžia įpratusi – iš pradžių padaro, o tik vėliau žiūri, ką padarė“, – įsitikinęs prekybininkas.


Gargždų turgaus prekeiviai teigė, kad derybos su pirkėjais būna simbolinės – dažniausiai nuo kainos „nuleidžiami“ keli centai. Jei perkama už 100 litų ar daugiau – nuolaida siekia litą, pusantro.


Mėgstantiesiems derėtis Finansų ministerija žada neužkirsti kelio. „Kasos aparatas skirtas tik paimtų grynų pinigų fiksavimui, tad jokiu būdu negalima teigti, kad turguose nebebus galima derėtis – tiesiog pardavėjas atspausdins kasos čekį tik tokiai sumai, kiek realiai gavo pinigų“, – teigiama Vyriausybės išplatintame pranešime.


Reikės 20 kasos aparatų


Gargždų turgaus direktorė Danutė Jonikaitė suskaičiavo, kad turgaus teritorijoje uždarose patalpose prekiauja apie 20 žmonių, kurie turėtų įsigyti aparatus. Mėsos paviljone tik dvi moterys prekiauja su kasos aparatais. Tačiau abi prekybą vysto ne pagal verslo liudijimus, o pagal uždarosios akcinės bendrovės statusą.


Vitrinos nuomos kaina, priklausomai nuo dydžio, atsieina 25-35 Lt už vieną darbo dieną. „Mūsų taikoma kaina yra mažesnė nei gretimuose turguose. Be to, jei ji būtų neįkandama, prekeiviai neprašytų nuomoti net po dvi vitrinas“, – įsitikinusi turgaus direktorė.


„Man keista, kad įvedus kasos aparatus žadama į biudžetą surinkti šitiek milijonų. Gargždų turguje vasarą kone kasdien sėdėdavo veterinarijos inspektoriai, muitinės darbuotojai ir tikrindavo prekybininkus. Net produkciją atvežančius automobilius patikrindavo. Nors turime krūvą jų surašytų aktų, nė viename neminima, kad rasta produktų be apskaitos dokumentų. Mūsų turgelis peršviečiamas, tikrintas ir pertikrintas, todėl netikiu, kad įvedus kasos aparatus jis labai papildys biudžetą. Be to, netikiu, kad iki balandžio bus pakeista krūva įstatymų, susijusių su prekybininkų veikla“, – įsitikinusi direktorė. Anot jos, galbūt Kalvarijų turguje ir reikia naujos tvarkos dėl nuslepiamų pajamų ar kontrabandos, tačiau ten ir kasos aparatai nepagelbės.


Direktorė teigė girdėjusi, jog diskutuojama ir dėl kasos aparatų įvedimo lauko prekeiviams. Anot jos, tai verstų pirkti itin modernius kasos aparatus ir taip didintų prekybininkų išlaidas.


Paviljone pieno produkcija prekiaujanti Birutė Razutienė kasos aparatą įsigijo prieš dvejus metus. Moteris pasidalijo patirtimi, kad tokia technika papildomai kerta per kišenę. „Kainuoja kasos juostos, kasos žurnalai. Vien techninei priežiūrai per metus reikia 240 litų. Tačiau pastebėjau, kad pradėjus naudoti aparatą tiekėjai duoda daugiau nuolaidų. Jei ne jos, būtų sudėtinga“, – teigė prekybininkė.


Jolanta VENSKUTĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių