Permainos valstybės tarnyboje grąžins prestižą?

Siekiant grąžinti karjeros valstybės tarnautojo prestižą, nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigalios nauja Valstybės tarnybos įstatymo redakcija. Pastaroji turėtų uždėti apynasrį nepotizmo ir politinio partiškumo įsigalėjimui savivaldybėse. Valstybės tarnautojai bus atrenkami centralizuotai, keisis ir jų darbo užmokesčio sistema.

Bendrojo skyriaus vedėja A. Šėmienė „Bangai“ akcentavo, jog dėl naujos įstatyminės bazės daugiau etatų tikrai neatsiras.Su baime ir viltimi

Klaipėdos rajono savivaldybėje yra 322 etatai (138 valstybės tarnautojų ir 184 dirbančių pagal darbo sutartis). Faktiškai šiuo metu dirba 300 darbuotojų (118 valstybės tarnautojų ir 182 pagal darbo sutartis). Europarlamentarė Laima Andrikienė „Bangai“ teigė, jog naujasis Valstybės tarnybos įstatymas yra seniai lauktas žingsnis į priekį. „Apie 50 000 valstybės tarnautojų Lietuvoje laukia pertvarkos su baime ir viltimi. Po įstatymo įsigaliojimo jų skaičius turėtų sumažėti per pusę. Ne visi bus atleisti. Dalies dabartinių valdininkų darbas bus reglamentuojamas kitais įstatymais – įvairių tarnybų statutais ar diplomatų darbą reglamentuojančiais teisės aktais. Įstatyme aiškiai apibrėžiama, kad valstybės tarnyba yra skirta viešojo administravimo funkcijoms vykdyti bei padėti valstybės ar vietos valdžios įstaigoms įgyvendinti jiems priskirtas funkcijas. Pabrėžtina, kad valstybės tarnautojams nepriskiriami asmenys, atliekantys ūkinio ar techninio pobūdžio funkcijas“, – beveik prieš mėnesį kalbinta savo mintis dėstė L. Andrikienė.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos darbuotojų profsąjungos pirmininkė Laima Tučienė atvirai sakė „Bangai“, jog pokyčių laukia išties su nerimu. Kol kas sklando įvairių kalbų, dar yra daug nežinomų dalykų. „Naują įstatymo redakciją sunku vertinti, tačiau laikas parodys“, – įsitikinusi L. Tučienė.

Atrinks centralizuotai

Viena iš svarbiausių permainų – keisis valstybės tarnautojų priėmimo tvarka. Anot Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus vedėjos Aldonos Šėmienės, visus valstybės tarnautojus centralizuotai atrinks Vyriausybės įgaliota įstaiga. Į padalinio vadovo ar aukštesnes ir įstaigos vadovo pareigas atrinks 2 geriausiai centralizuotame konkurse įvertintus pretendentus ir teiks jų kandidatūras į pareigas priimančiam asmeniui. Į kitas pareigas centralizuotai bus atrenkamas vienas pretendentas.

Be to, valstybės tarnautojas turi turėti aukštąjį universitetinį arba aukštąjį koleginį išsilavinimą. Iki įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimti valstybės tarnautojai, kurie neturi aukštojo išsilavinimo, toliau eina pareigas, bet ne ilgiau kaip iki 2024 m. sausio 1 d. Per šį laikotarpį aukštojo išsilavinimo neįgiję valstybės tarnautojai atleidžiami iš einamų pareigų, nemokant jiems išeitinės išmokos.

Anot Klaipėdos rajono savivaldybės vicemerės Violetos Riaukienės, sunku vertinti centralizuotą valstybės tarnautojų vertinimą, kol jis netaikomas praktikoje. „Jei vertinimai vyks Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje, tai pretendentams bus patogiau nuvykti jau vien dėl laiko sąnaudų. Tačiau jei bus apsiribojama tik Vilniumi, situacija šiek tiek sudėtingesnė. Be to, svarbu, kad komisijos neapsiribotų teoretikais, kad būtų ir praktikų. Priešingu atveju gali atsitikti kaip su švietimo įstaigų vadovų vertinimu, kai daugelis pretendentų tiesiog neįveikia atrankos“, – pastebėjo V. Riaukienė. Paklausta, kas, jos nuomone, grąžintų valstybės tarnybai prestižą, atsakė: „Nemanau, kad dabar jis sumenkintas. Žinoma, gyventojai iš valstybės tarnautojų nori profesionalaus, greito aptarnavimo, kad dokumentai būtų sutvarkomi operatyviai ir žmonės nebūtų siuntinėjami iš kabineto į kabinetą. Svarbiausia, kad būtų sklandus darbo organizavimas, užtikrintos darbo sąlygos. Pačiam valstybės tarnautojui svarbus orus atlygis ir visos socialinės garantijos, kad jis visuomet turėtų galimybę kelti kvalifikaciją, mokytis. Turi būti motyvacija, paskatinimai.“

Nepotizmo ir partiškumo įsigalėjimas

Viliamasi, jog centralizuota tarnautojų atranka užtikrins skaidrumą. Juolab kad dabar vis dar pasigirsta kalbų, jog pareigos dalijamos pagal partinę priklausomybę. Prezidentės vyriausiasis patarėjas vidaus politikos klausimais Mindaugas Lingė „Bangai“ akcentavo, jog pagal Konstituciją jungtis į politines partijas ir dalyvauti partinėje veikloje gali visi šalies piliečiai, išskyrus kai kuriuos pareigūnus. Drausti valstybės tarnautojams būti politinių partijų nariais būtų antikonstituciška.

„Tačiau pagal Valstybės tarnybos įstatymą savo veikloje valstybės tarnautojai turi vadovautis politinio neutralumo principu. Pagal KT išaiškinimus, valstybės tarnybos teikiamos galimybės negali būti naudojamos politinei veiklai, o valstybės tarnautojai neturi teikti kokių nors pirmenybių asmenims dėl jų politinių pažiūrų“, – tvirtino M. Lingė.

Kad ir kaip būtų gaila, pasak jo, nepotizmo ir partiškumo įsigalėjimas savivaldybių administracijose – reali problema. Tai parodė ir 2018 m. STT atliktas nepotizmo tyrimas Lietuvos savivaldybėse.

„Prezidentė inicijavo Darbo kodekso pataisas, kuriomis buvo siekiama, kad įdarbinimą viešajame sektoriuje lemtų ne pažintys ir partiniai ryšiai, o kompetencija viešai organizuojamose atrankose. Tačiau Seimas šiam siūlymui nepritarė“, – informavo Prezidentės vyriausiasis patarėjas vidaus politikos klausimais.

Personalas – Juridiniam skyriui

Pagal naująją įstatymo redakciją numatyta, jog skyrių sudaro ne mažiau kaip 4 pareigybės, išskyrus Kontrolės audito tarnybą ir Centralizuotą vidaus audito skyrių, kurias sudaro ne mažiau kaip 2 pareigybės.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos struktūroje šiuo metu yra 21 skyrius, Centrinė buhalterija, Ūkio dalies tarnyba, Savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas (tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius), 11 seniūnijų. Pavyzdžiui, Juridiniame skyriuje iki šiol dirbo vedėjas ir jo pavaduotojas. Tad į šį skyrių nuo sausio 1 d. bus perkelti personalo funkcijas atliekantys vyriausieji specialistai iš Bendrojo skyriaus. A. Šėmienė „Bangai“ akcentavo, jog dėl naujos įstatyminės bazės daugiau etatų tikrai neatsiras, Savivaldybės tarybos sprendimu yra patvirtintas didžiausias leistinas valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, skaičius. Patvirtintas etatų skaičius nėra viršijamas. Administracijos Ryšių su visuomene skyriuje iki šiol taip pat dirbo tik vedėja ir vyriausioji specialistė. Tačiau neseniai buvo paskelbtas konkursas į dar vieną darbo vietą šiame skyriuje. Neatsirado nė vieno kandidato. Nieko keisto, mat siūlytas darbo užmokestis – 636 Eur „ant popieriaus“ (tai orientacinė suma, nes atlygis priklauso nuo NPD, pensijų kaupimo būdo pasirinkimo, valstybės tarnybos stažo ir pan.).

Informatiko ieško nuo 2016 m.

Sunkiai surasti specialistus sekasi ir Informacinių technologijų skyriui. Informacinių technologijų specialisto nerandama nuo 2016 m. balandžio 1 dienos. Mažas atlyginimas (nuo 2018 m. siūloma orientacinė 689 eurų suma „ant popieriaus“) nevilioja kompetentingų specialistų, juolab kad privatus sektorius informacinių technologijų profesionalus išgraibsto žaibišku greičiu.

Valstybės tarnybos įstatymo naujoje redakcijoje keičiasi ir valstybės tarnautojų darbo užmokesčio sistema. „Pareigybės skirstomos į 10 grupių. Aukščiausia yra 1 grupė, žemiausia – 10 grupė (anksčiau buvo 20 kategorijų). Nelikus pareigybių kategorijų, pareiginė alga bus nustatoma pagal pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą arba iš pareigybei nustatytos pareiginės algos koeficientų intervalo“, – aiškino naujoves Bendrojo skyriaus vedėja A. Šėmienė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių