Pirmieji savanoriai – Judrėnuose ir Veiviržėnuose
S. Virbauskas su judrėniškiais savanoriais ugniagesiais.
Kelerius metus buvo kalbama apie priešgaisrinės apsaugos reformavimą kaimo vietovėse. Pernai lapkritį Seimas priėmė sprendimą reglamentuoti savanorių ugniagesių veiklos pagrindus. Įteisinus ją, Klaipėdos rajone pasirašytos pirmosios sutartys su savanoriais ugniagesiais Judrėnuose ir Veiviržėnuose.
Planuojami pertvarkos žingsniai
Praėjo nemažai laiko, kol idėja reformuoti priešgaisrinę apsaugą kaimo vietovėse tapo realybe. Iki ugniagesių komandų pertvarkos liko mažiau nei metai. Kas numatoma padaryti pereinamuoju laikotarpiu?
„Pirmiausia planuojame sudaryti sutartis su Klaipėdos rajono savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos ugniagesių komandų ugniagesiais ir Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojais, nes jie atitinka sveikatos, fizinio ir profesinio pasirengimo reikalavimus. Vėliau savanorystė plėtosis kaimiškose vietovėse, kur yra stiprios bendruomenės“, – kalbėjo Gargždų PGT viršininkas T. Taučius. Jis pridūrė: „Šiuo metu apverktina Savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ugniagesių komandų situacija. Labai aktualūs savanoriškos veiklos organizavimo darbai, bet ne mažiau svarbus ir kaimo bendruomenių priešgaisrinio saugumo užtikrinimas. Šį klausimą būtina spręsti nedelsiant, nes ugniagesiai naudoja sovietinio palikimo techniką, reikalaujančią didelių išlaidų remontui. Nuolat stinga lėšų, tad technika ir įranga neatnaujinamos ketvirtį amžiaus. Gali būti, kad netolimoje ateityje šių komandų ugniagesių pagalbos nebesulauksime.“
Ugniagesių komandos – nežinioje
T. Taučius prisiminė mero žodžius, kad ugniagesių etatai nebus mažinami. „Savivaldybės valia spręsti šių ugniagesių komandų likimą. Bet iš kur paimti lėšų?“ – retoriškai klausė jis.
T. Taučius kalbėjo, jog vienos ugniagesių komandos išlaikymui per metus skiriama apie 58 000 Eur, o kiekviena komanda per metus vidutiniškai išvažiuoja 22 kartus. Taigi vienas išvažiavimas kainuoja apie 3 000 Eur. „Ir ne visuomet atvykstama dviese, – akcentavo T. Taučius. – Kas parą budi po 2 ugniagesius (yra 9). Sumažinus iki 5, kad budėtų po vieną, sutaupoma 433 Eur per mėnesį – iš viso apie 1 800 Eur, per metus – apie 21 000 Eur. Betgi yra 6 komandos – būtų apie
125 000 Eur neatskaičius mokesčių.“ Jo manymu, tai dideli pinigai, už kuriuos būtų galima išlaikyti savanorius ugniagesius, atnaujinti įrangą, techniką. „Tegul svarsto visuomenė, ką daryti?“– sakė pareigūnas.
T. Taučius teigė, kad Priešgaisrinės saugos įstatyme numatyta, jog savanoriams ugniagesiams bus kompensuojama už atvykimą į gaisravietę ir gaisre praleistą laiką, jie bus apdrausti. Pasak jo, dabar įsiplieskus gaisrui, kaimynai atskuba padėti. Ir jeigu žmogus susižalotų, niekas jam žalos neatlygintų.
„Planuojame iki šių metų liepos 1 d. sudaryti sutartis su savanoriais ugniagesiais, o vėliau juos įtraukti į gaisrų gesinimą“, – sakė T. Taučius.
Jo nuomone, daug priklausys nuo žmonių iniciatyvos. „Kuriasi saugios kaimynystės bendrijos, tai kodėl negalėtų būti saugios nuo gaisrų bendrijos?“ – retoriškai klausė pareigūnas.
Agluonėnuose neatsirado
Klaipėdos rajono savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos viršininko Stanislovo Virbausko nuomone, savanorių ugniagesių idėja – valstybės bandymas sutaupyti. „Nestatutinių ugniagesių išlaikymas kainuoja nemažai, – kalbėjo jis. – Tačiau sunku spėlioti, kiek sutaupys, nes kainuoja savanorių ugniagesių draudimas, jų paruošimas, apranga, reikia mokėti už atvykimą į nelaimės vietą. Bet svarbiausia, ar savanorių ugniagesių darbas bus efektyvus?“
S. Virbauskas prisipažino, jog neduoda ramybės mintis, ar atsiras norinčiųjų gesinti gaisrus? Jis kartu su T. Taučiumi aplankė visas rajono Savivaldybės ugniagesių komandas, diskutavo apie savanorišką veiklą su kaimų gyventojais, bendruomenių nariais. „Judrėnų seniūnija labiausiai nutolusi nuo rajono centro, todėl gyventojai pirmieji suprato, kad savanoriai ugniagesiai labai reikalingi. Ištikus nelaimei, jie ir iki šiol vieni kitiems padeda“, – sakė S. Virbauskas. Taigi Judrėnuose sudarytos pirmosios sutartys su savanoriais ugniagesiais Sauliumi Juciumi, jo sūnumi Povilu Juciumi, Remigijumi Norvilu ir Vidmantu Cipariu. Sutartys sudarytos ir su Veiviržėnų ugniagesių komandoje dirbančiais ugniagesiais Vygantu Bulvydu ir Vidmantu Ruškiu.
S. Virbauskas pasakojo, kad ne kartą kalbėjęsis su Agluonėnų, kur yra priešgaisrinės tarnybos punktas, bendruomenės nariais bei pagal sutartis dirbančiais ugniagesiais, tačiau savanorių neatsirado. Kaimai ištuštėję – dalis gyventojų išvykę uždarbiauti į užsienį, likusieji įsidarbinę miestuose – į namus sugrįžta pailsėti, pabūti su šeima. Agluonėnuose reikėtų 12 savanorių ugniagesių.
Pašnekovo nuomone, norint mūsų šalies kaimuose ugniagesius pakeisti savanoriais, reikia daugiau lėšų skirti priešgaisrinių tarnybų finansavimui. „Lėšos būtų panaudotos įsigyti technikai, savanorių mokymams, atlyginimui, jų draudimui bei kita“, – samprotavo S. Virbauskas. Bet labiausiai reikėtų žmonių, norinčių ir pasiryžusių dirbti savo bendruomenei. „Reikia tikėti, kad nestatutinių ugniagesių komandų ugniagesiai savanoriais bus pakeičiami palaipsniui ir ne per vienerius metus. Savanorystės idėja ugniagesyboje sveikintina, tačiau nemažinant komandose dirbančių ugniagesių etatų“, – akcentavo A. Virbauskas.
- „Labai svarbi ir pačių bendruomenėse gyvenančių piliečių iniciatyva. Mūsų pareiga – padėti žmonėms suprasti vykstančius procesus, aiškinti savanorystės sampratą ir jos naudą bendruomenėse, skatinti pozityvų, pilietišką mąstymą, pastebėti ir skatinti geras iniciatyvas bei nenuvilti kaimo bendruomenėse dirbančių rajono Savivaldybės ugniagesių. Stebėdami savanoriškos priešgaisrinės apsaugos raidą Vakarų valstybėse, jos santykį su valstybine priešgaisrine tarnyba, intensyviai domėjomės savanoriškos priešgaisrinės apsaugos organizavimo tvarka. Austrijos 160 metų savanoriškos veiklos patirtis bei pastarųjų 20 metų stulbinanti pažanga rūpinantis gyventojų priešgaisriniu saugumu demonstruoja nenuginčijamus argumentus, jog kiekvienas pilietis, padedamas ir skatinamas valstybės, galėtų prisidėti prie saugios visuomenės sukūrimo, prie savo bendruomenės, taip pat ir savo saugumo“, – kalbėjo Gargždų PGT viršininkas T. Taučius.
