Po daugelio metų – kultūros ministro vizitas
„Neatsimename, kada paskutinį kartą kultūros ministras lankėsi Klaipėdos rajone“, – tvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė, Gargždų kultūros centro direktorė Birutė Oželienė ir Vėžaičių kultūros centro direktorė Alma Slušnytė. Jos džiaugiasi, kad pirmadienį pagaliau turėjo unikalią galimybę susitikti su dabartiniu kultūros ministru Šarūnu Biručiu Radailiuose. Ministras dėkojo kultūrininkams už nuoširdų darbą ir kartu apgailestavo, kad kultūros politikai vis dar stinga atitinkamo dėmesio.
Kultūras ministras Šarūnas Birutis pirmadienį Radailiuose dalyvavo Lietuvos kultūros centrų asociacijos seminare-praktinio mokymo stovykloje, į kurią suvažiavo apie 35 kultūros centrų direktoriai, lyderiai iš visos Lietuvos.
Biblioteka atstoja 50 tankų
Beveik 4 dienas truksiančio seminaro dalyvius pasveikinęs ministras Š. Birutis akcentavo, kad kultūros politika yra pati svarbiausia. Anot jo, kultūros sąvoka dažnai nepelnytai yra susiaurinama iki meno, tačiau ji daug platesnė: apimanti švietimo, sporto, ekonomikos, socialinę ir kt. sritis.
„Viskas prasideda nuo kultūros. Valstybė yra tam, kad išlaikytų kultūrą. Deja, visuomenės nuomone, kultūros politika nėra pirmasis prioritetas. O politikai yra visuomenės atspindys, jie atsižvelgia į plačiosios visuomenės poziciją“, – apie užburtą ratą kalbėjo kultūros ministras.
Jo nuomone, pasaulinių įvykių fone, kai teritorijos paimamos kone be ginklo, naudojant kultūrinius instrumentus, svarbu investuoti ne tik į karinę techniką, bet būtent į kultūros politiką: „Neseniai dalyvavau Rygoje didžiulės bibliotekos atidaryme. Buvo pastebėta, kad vienas tankas kainuoja tiek pat, kiek biblioteka. Tačiau ta biblioteka atstoja 50 tankų. Tai suteikia pasididžiavimo jausmą, duoda tinkamus impulsus ateičiai. Yra indėlis į tapatybės išsaugojimą, pilietiškumą.“
Kūrėjai ar gamintojai?
Dėl to, kad kultūros politikai stinga dėmesio, pasak jo, nukenčia ir ekonomika, bei pateikė paprastą pavyzdį: „Amerikoje yra „Iphonas“, kainuojantis 600 dolerių, jo pagaminimas kainuoja 70 dolerių – išeina apie 12 proc. parduodamo gaminio vertės. Visa kita – kūrybinė industrija. Mes didžiuojamės, kad sukame, kalame baldus pagal koncerno „Ikea“ užsakymus. Tačiau šiuo atveju esame tik gamintojai, o galėtume būti kūrėjai, kurie pasiima didžiąją pelno dalį. Norime būti kūrėjų tauta ar gamintojų?“
Net Lietuvos kone didžiausia opa – didelė emigracija, ministro Š. Biručio įsitikinimu, yra ne dėl ekonominių, o pirmiausia dėl kultūrinių priežasčių. Bendruomenė niekada nebus bendruomenė be kultūrinio sektoriaus. Kultūra telkia žmones. Kaimyninėje Latvijoje investicijos į didžiules koncertų salės pasiteisino. Kultūrinis gyvenimas tuose rajonuose suaktyvėjo, ir žmonės natūraliai suprato, kad neverta niekur kitur važiuoti, nes visa, kas geriausia, yra čia. Vėliau ėmė rastis ir restoranai, viešbučiai, atsirado ir daugiau verslo pasiūlymų – visi telkiasi aplink kultūrą.
Perbėga į švietimą
„Bangos“ korespondentės paprašytas įvardinti dvi didžiausias kultūros problemas Š. Birutis apibendrino, jog tai finansavimas ir darbuotojų klausimas, mat dirbantieji kultūros sektoriuje dažnai yra vyresnio amžiaus, be to, mažėja studijuojančiųjų šią sritį. Neretai kultūrininkai papildo ir švietimo darbuotojų gretas tiesiog dėl geresnių sąlygų. „Nemanau, kad turinčių tokį pat išsilavinimą žmonių atlyginimas turėtų skirtis 1 000 Lt, jei dirba taip pat nuoširdžiai. Juolab kad kultūrininkai turi 28 dienas atostogų, o švietimo sektoriaus darbuotojai kur kas daugiau“, – pastebėjo Š. Birutis ir pridūrė, jog nenori priešinti šių dviejų grupių, tačiau skirtumai yra pernelyg dideli.
Š. Biručio nuomone, kad kultūros centro direktorius jaustųsi oriai, turėtų gauti „į rankas“ bent 3 000 Lt. Tačiau atlyginimas turi priklausyti nuo darbo rezultatų. Deja, šia nuostata ne visada pavyksta vadovautis. Pas mus tebėra sovietinė teatro sistema, kurios jau niekur nebėra, net Ukrainoje.
Jis priminė, kad nuo šių metų liepos 1 d. kultūros ir meno darbuotojų atlyginimai padidėjo dviem bazinės mėnesinės algos dydžiais – 244 Lt. Šia linkme bus dirbama ir toliau.
Pažadais nesižarstė
Seminare dalyvavusi Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotoja R. Cirtautaitė pasakojo, kad Klaipėdos rajone kultūros įstaigos yra prižiūrimos, su Europos Sąjungos parama buvo renovuotos kaimiškose vietovėse. „Dabar svarbu modernizuoti Gargždų kultūros centrą, kurio techninis projektas yra parengtas, jo vertė apie 10 mln. Lt“, – informavo vicemerė.
Tačiau Š. Birutis, kalbėdamas apie kultūrinių objektų modernizavimą, nesižarstė pažadais. Anot jo, finansavimas nuo ekonominės krizės pradžios yra sumažintas kone 3 kartus ir tai tebesitęsia: „Regionuose yra nebaigtos statybos už 800 mln. Lt. Dabar prioritetas bus skiriamas jau pradėtiems objektams. Apie 13 mln. Lt – Klaipėdos dramos teatrui, per 13 mln. Lt – delfinariumui, 22 mln. Lt – M. Mažvydo bibliotekos rekonstrukcijai, per 5 mln. Lt – Lietuvos operos ir baleto teatrui. Liks 19 mln. Lt, Seimas dar žadėjo pridėti 11 mln. Lt. Iš viso būtų 30 mln. Lt – stipriai nepajudėsim.“
Gargždų kultūros centro direktorė B. Oželienė taip pat netryško optimizmu.„Mūsų rajone nėra dideli emigracijos rodikliai, gyventojų skaičius nemažėja, tad galime nepakliūti į remiamųjų sąrašą“, – baiminosi ji.
