Pomėgis

Gargždiškės rankdarbių žavesys


Įvairiausiais žiedais dailiai išsiuvinėtos staltiesės, staltiesėlės, servetėlės, ir dar papuoštos nėriniais, kaspinėliais. Žvelgdamas į šiuos meniškus rankdarbius, jauti autorės širdies šilumą, saviraišką. „Močiutės lobių skrynia“ – tikslesnio pavadinimo jų parodai nesugalvosi.


Šių rankdarbių autorė gargždiškė Valentina Kaubrienė jau surengė kelias savo kūrybos darbų parodas Gargžduose, Kintuose. O ši, šeštoji, atidaryta Klaipėdoje, „Marginių“ salone.



Neįkainojamos grožybės


„Man labai reikia gėlių“, – prasitarė gargždiškė Valentina Kaubrienė, parodžiusi kraičio skrynias su savo originaliais rankdarbiais. Miniatiūrinė, smulkutė moteris, dirbanti prozišką buhalterės darbą, niekada meno dalykų nesimokiusi, bet meninė pajauta lydinti nuo vaikystės. Tada pradėjusi megzti, siuvinėti.


O gėlės prie jos namų žydi visus tris metų laikus. Jų žiedai keičiasi, kol pakanda šalnos.


Taigi žiemą Valentina ima lino ar medvilnės audinį, spalvotų siūlų, adatą ir siuvinėja įvairiausias gėles įvairia technika: kryželiu, paprastu dygsneliu, peltakiuoja, neria. Nelengvai gimsta šios grožybės – reikia daug laiko, kantrybės, susikaupimo, akylumo, kūrybiškumo. Tačiau autorė savo darbų neįkainoja – jų neparduoda, o tik dovanoja brangiems žmonėms. „Man tai įdomus žaidimas – sakė autorė. – Bet aš abejoju, ar atsiras jaunosios kartos atstovų, kurie imtųsi tokio, jų manymu, nuobodaus darbo. Betgi tai mūsų mamų, močiučių palikimas, kurį aš tęsiu.“


„Neužmirštuolė“ – mamos atminimui


Valentina pasakojo, kad siuvinėjanti tai, kas patinka, nesigilindama į liaudiškus raštus. Ji nesigaili, kad nuo ryto, kartais iki išnaktų siuvinėjanti, nerianti, mezganti. Netgi drabužius sau. „Pilna galva minčių – neužteks gyvenimo joms įgyvendinti“, – ištarė ji.


Valentina nepiešia eskizų ne tik savo staltiesėms ar staltiesėlėms, bet ir paveikslams, kuriuos taip pat siuvinėja ir pristatys parodoje Klaipėdoje. Jai viskas susiklosto savaime. Savo rankdarbius ji sukrovusi į senoviškas skrynias.


„Nemėgstu ryškių spalvų, o stengiuosi siuvinėti pastelinių, akį nerėžiančių spalvų siūlais. Man labiau patinka paįvairinti staltieses, staltiesėles nėriniais ar kaspinėliais“, – šyptelėjo Valentina.


Tiesa, dabar jai šypsotis nelengva. Parodą „Močiutės lobių skrynia“ ji rengė Motinos dienai. Deja, prieš mėnesį ji išėjo anapusybėn. Susigraudinusi Valentina parodė po šios netekties išsiuvinėtą paveikslą „Neužmirštuolė“. Mamos atminimui. Jis turėtų būti parodos „Marginių“ salone akcentas.


V. Kaubrienės širdį glosto padėka už praėjusių metų pabaigoje Kintų kultūros centre surengtą rankdarbių parodą.


Ji prisiminė a. a. menotyrininkę Jovitą Skolevičienę, kuri pastūmėjo ją savo meniškus rankdarbius parodyti visuomenei. Juk iki tol ji mezgė, nėrė, siuvinėjo tik sau.


Virginija LAPIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių