Pozicija

Jaunimui nerūpi Lietuva? Rūpi!


Reaguodama į Seimo rinkimų rezultatus ir gyventojų neaktyvumą, norėčiau pasidalinti savo mintimis su laikraščio skaitytojais. Šios mintys ganėtinai aktualios artėjant antrajam turui, o straipsnio tikslas – ne agituoti už ar prieš kurį nors kandidatą, bet skatinti skaitytojus atsakingai žiūrėti į balsavimą. 


Dažnai kalbama, kad jaunimas nepilietiškas, jam nerūpi Lietuvos likimas, bet štai man ir mano draugams rūpi, todėl ir noriu, kad daugiau žmonių apie tai išgirstų.


Ką tik praėjo vienas svarbiausių įvykių Lietuvoje – Seimo rinkimai. Vieni džiaugiasi – jų kandidatai pateko į antrąjį turą, kiti pyksta, treti žiūri žinias, bamba, kad Lietuvoje nėra gyvenimo ir… neina balsuoti. Nors tikrai norėčiau, bet šiame laiške neagituosiu nė už vieną iš dviejų toliau kovosiančių kandidatų – juk kaip bebūtų, visi turime skirtingas nuomones, kas turėtų atstovauti ir būti atsakingas už mūsų rajoną. Tačiau norėčiau paagituoti Klaipėdos rajono gyventojus būti aktyvius ir dalyvauti bent jau antrajame balsavimo ture.


Iš visų turinčiųjų balsavimo teisę pirmajame ture ja pasinaudojo tik 47,6% mūsų rajono gyventojų. Vadinasi, daugiau nei pusė nesivargino padėti keletą kryželių. Kaip bebūtų, tie keletas kryželių gali įnešti nemažą pokytį į mūsų kasdienybę ateinančius ketverius metus. Kaip manote, kodėl taip stengiamasi surasti, iš ko nupirkti balsą? Dėl ko partijos švaisto į kairę ir į dešinę dešimtis tūkstančių litų plakatams, lankstinukams bei sąsiuviniams su savo atvaizdu? Nes jiems reikia kiekvieno balso. Kai daugiau nei 50% gyventojų skynė paskutinius obuolius, žiūrėjo televiziją ir užsiėmė viskuo, tik ne balsavimu, mažuma piliečių laimėjo rinkimus. Atrodytų – ką gali pakeisti mano balsas? Bet jei visi taip pagalvoję visgi pabandytų laimę, gali būti, jog dabar rezultatai būtų visai kitokie. Turėkite omenyje, kad nebalsuodami Jūs leidžiate krūvai nepažįstamų žmonių nuspręsti, kas Jums atstovaus Seime, kas skelbs Lietuvai Jūsų nuomonę ir kas rūpinsis Jūsų gerove. Ir tie žmonės gali būti palenkti į vieną ar kitą pusę ne darbų, kuriuos atliko kandidatai, o rožėmis, sausainiais, gražiais plakatais ir galbūt tiesiog patrauklia išvaizda. Tie, kurie balsavo, gali būti kandidatų pažįstami ir giminės, gali būti žmonės, kurie apsisprendžia skaičiuotės pagalba, kurie nežiūri rimtų laidų, o remiasi tuo, ką pavyko išgirsti parduotuvėje prie kasos. Taigi Jūs nežinote, kam, bet visgi dosniai atiduodate savo teisę rinktis, teisę būti atstovaujamam.


Kita įdomi piliečių dalis – balsavę ir sugadinę biuletenį. Jų šįkart buvo vos 5,23%. Visai nedaug? Kad būtų aiškiau, jų buvo 1057. Vadinasi, tie keli procentai gali lemti rezultatą. Ir lems antrajame ture. Šiuo atveju tie keli procentai pasirinko parodyti, kad jiems neįtinka nė vienas kandidatas. Tačiau būkime atviri, žiūrint rezultatus, tas skaičius, atrodo, indikuoja ne tai, kad kažkas priešinosi ar rado kur išreikšti cinizmą, o tai, kad tūkstantis piliečių vietoj kryžiuko padėjo varnelę, pažymėjo kelis kandidatus ar padarė dar kokią neatidumo klaidą, apmaudžiai prarasdami progą išrinkti geriausią kandidatą. Vadinasi, tokiu būdu nieko nepasieksi, visuomenės dėmesio neatkreipsi ir dar prarasi galimybę bent jau išsigelbėti nuo kandidato, kurio Seime matyti tikrai nenorėtum.


Propagandiniai lankstinukai, pigūs triukai, kai dalijamos dovanėlės, gėlės ir kitaip švaistomi pinigai, neturėtų būti pagrindiniai šaltiniai, formuojantys apsisprendimą. Jeigu sunku rasti pakankamai objektyvios informacijos, internete jos yra pilna apie kiekvieną kandidatą – ką jis nuveikė (tai turbūt svarbiausia), ką jis ketina nuveikti, kokios jo vertybės. Sakysit, nėra laiko domėtis? Tuomet nesipiktinkit, kai į Seimą patekę keisčiausiais dalykais užsiimantys politikai neturės laiko Jums. Sakysit, visi blogi? Bet tobulų politikų ir nėra. Svarbu pagalvoti, kuris iš jų darbą atliktų geriausiai, kuriuo galima labiausiai pasitikėti.


Kodėl rašau šį laišką? Man rūpi mano kraštas, man rūpi, kas bus tas žmogus, kuris gins mano, mano brolio, tėvų, buvusios mokyklos interesus. Man rūpi, kad, kai tas žmogus kalbės kaip Klaipėdos rajono atstovas, man nebūtų gėda. Aš ėjau balsuoti, ir eisiu dar kartą – valandą stovėjau Vilniaus savivaldybėje išsirangiusiose eilėse, nes man rūpi. Tris dienas bandžiau nepaskęsti informacijoje ir atsirinkti tai, kas man labiausiai priimtina. Mat tas nedidukas veiksmas – kryžiuko nupiešimas prisideda prie didelio sprendimo – kas kels ar mažins mokesčius, kas bus daroma su švietimu, kiek pinigų valstybė skolinsis ir kiek po to man reikės grąžinti. Žinau, jei neisiu balsuoti, neturėsiu teisės sėdėti ant minkštos sofos ir skųstis, kad nėra teisybės – nes bent pirštą reikia pajudinti, kad būtų galima tą daryti.


Ir pabaigai – kiek iš jūsų pasvarstėt, ką vis dėlto reiškia tie balsavusių ir nebalsavusių procentai? Tai reiškia, kad iš 42 470 rinkėjų sąraše įrašytų rinkėjų 22 256 buvo išvažiavę į užsienį, patekę į rimtas avarijas, skalbėsi, perjunginėjo televizijos kanalus, kepė pyragus arba, juk buvo graži diena, vaikščiojo po parką keikdami valdžią, kad nepastato naujų suoliukų. Tad kaip jaunas, tikėjimo Lietuva ir jos piliečiais nepraradęs žmogus kviečiu visus atsakingai balsuoti antrajame ture, domėtis ir pasinaudoti savo balsu – juk tai visų mūsų sprendimams ketveriems metams į priekį.


Evelina JAUNEIKAITĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių