Pozityvioms naujienoms – taip!
Ar esame pasiruošę gerų žinių srautui Lietuvoje? Jų, žinoma, norime, bet psichologiškai jas daliai žmonių jau sunku priimti. Tam yra pagrindo: per 27-erius atkurtos Lietuvos nepriklausomybės metus žmonės patyrė daug valdžios neveiksnumo, korupcijos apraiškų, daug socialinio neteisingumo, daug kas dantis sukandę turėjo palikti Tėvynę ir ieškoti uždarbio užsieniuose.
Suprantama, kad ypač sunku persiorientuoti gerų žinių link, jei esame priklausomi nuo socialinių tinklų, kur be perstojo liejasi pagiežingi komentarai apie tai, kad nėra jokių prošvaisčių gimtoje šalyje. O jei dar esame prilipę prie televizorių ekranų ir garbiname visokias nuogas tiesas, esame įsitikinę TV pagalbomis ir 24 valandomis, tai mums nors kuolą ant galvos tašyk, vis tiek rėksime: visi čia sukčiai, niekšai, ar už tokią Lietuvą kovojom?! Ypač garsiai ir nuožmiai klausia tie, kurie nekovojo…
Nepaisant visko, kas pesimistiška, norisi kalbėti ir apie tas geras naujienas, kuriomis mums ne taip paprasta patikėti. Štai Klaipėdos rajono savivaldybės taryba ketvirtadienį neeiliniame posėdyje patvirtino didesnį, palyginti su praėjusiais metais, šių metų biudžetą. Iš gyventojų pajamų mokesčių tikimasi surinkti beveik 4 mln. Eur daugiau. Puiki proga bus prieš savivaldos rinkimus valdžios paklausti, ką nuveikė su tais pinigais mūsų visų labui?
Juk jau girdėjote, kad antradienį visai Lietuvai ekonominio proveržio ambiciją iki 2030-ųjų išsakė Klaipėda. Tai būtų 25 tūkst. naujų darbo vietų, 2 000 naujų įmonių, 1,5 mlrd. Eur naujų investicijų, 200 proc. išaugęs eksportas, 40 tūkst. daugiau gyventojų Klaipėdoje, dvigubai didesnis atlyginimas, 400 tūkst. apgyvendintų turistų. Viltingų žinių mūsų regionui pažerta ir ketvirtadienį: Lietuvoje sukurtas pirmasis Medienos produktų gamybos inovacijų klasteris, kuris oficialiai įkurdintas Klaipėdos rajone, Dirvupiuose. Tikimasi, kad jis iki 2023 m. galėtų pritraukti apie 0,5 mlrd. Eur investicijų ir kad jame bus sukurta apie 2 500 naujų darbo vietų. Pagal socialiniuose tinkluose pasirodžiusius komentarus mūsų regiono ateities naujienos atrodo nerealios? Norim, kad vaikai grįžtų iš emigracijos, didesnių atlyginimų, pensijų, išmokų ir vos tik verslas (valdžios nuopelnai čia kuklesni…) susikoncentruoja įgyvendinti proveržio planus, jau įtariai kremtamės toliau savo nosies nematydami?
„Tikiu, kad ši Vasario 16-oji bus kitokia“, – praėjusį penktadienį susitikime su vietinės žiniasklaidos atstovais kalbėjo premjeras S. Skvernelis, raginęs nevertinti valdžios gerumo ar blogumo, bet įsisąmoninti, kad jos nereikia tapatinti su valstybe, kuri išliko, yra ir bus. „Ar dėl nesutvarkyto keliuko, ar neįvestos elektros Trispalvę jau besime į mėšlo krūvą? Tai – kvailystė“, – atvirai sakė Ministras Pirmininkas.
Svarbiausiai šalies datai – Nepriklausomos Lietuvos atkūrimo 100-mečio rajone suplanuota daug renginių, įvairioms iniciatyvoms visos seniūnijos gavo po 3000 eurų. Veiviržėnai, Vasario 16-osios akto signataro Jurgio Šaulio kraštas, pasirinktas kaip svarbiausia neeilinės šventės vieta. Tam Savivaldybė skyrė ir neeilinį biudžetą – apie 16 000 eurų.
Bet įsimintiniausia yra tai, kas plaukia ne iš biudžeto eilutės, o iš širdies: štai „Banga“ prie savo pastato kartu su geradariais jau iškėlė įspūdingą Trispalvę, ir seniausia Gargždų gatve, pavadinta signataro Jono Basanavičiaus vardu, važiuojantieji ar einantieji šypsodamiesi sveikina redakcijos iniciatyvą. Mes gi visi turime be ypatingų išlaidų nuostabią progą švęsti šalies valstybingumo atkūrimą bendraudami su savo šeimomis, artimaisiais: gal manoji šventės vieta bus piliakalnyje, gal kino teatre, gal saviveiklininkų koncerte? Gal gidės A. Vasylienės surengtoje ekskursijoje po Gargždus, gal priekuliškių gimnazistų eisenoje per savo miestą, gal balsėniškių gyvojoje vėliavoje, gal lankupiškių susiėjime ant ilgiausio kabamojo tilto Lietuvoje? O gal Gėlių gatvėje, kurios gyventojai šventišką rytą gargždiškius kviečia kartu sugiedoti Tautišką giesmę…
Visa, kas plauks iš širdies, bus įsimintina. Tuo labiau, kad Užgavėnėse jau būsim išsisiutę su kaukėmis. Šimtoji Vasario
16-oji – puiki proga jas pasidėti į šoną ir vienas kitam be ambicijų pažvelgti į akis.
