Pratęstus mokslo metus tirpdo alinantis karštis

Karščio rekordams mušant neregėtas aukštumas Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ragino mokyklų vadovus koreguoti ugdymo procesą. Tačiau sutrumpintos pamokos vaikus menkai guodė: tvankios klasių patalpos sudarė sąlygas nebent imituoti ugdymo procesą. Darželiuose situacija taip pat nepavydėtina, mažamečiai kenčia pragarišką karštį.

Paiso ministro rekomendacijų?

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dar šios savaitės pradžioje išplatino pranešimą mokykloms, kuriame akcentuojama, kad užsitęsus karštiems orams Lietuvoje ir kylant pavojui dėl mokinių sveikatos, galima drąsiai koreguoti ugdymo procesą, pvz., pamokas ar jų dalį keičiant į kitas ugdymo organizavimo veiklas kitose erdvėse ir aplinkose ar, išskirtiniais atvejais, leidžiant mokiniams likti namuose, prieš tai informavus mokinių tėvus.

Sprendimo teisė mokyklų vadovams koreguoti ugdymo procesą nustatyta švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu dėl bendrųjų ugdymo planų.

Trečiadienį Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Artūras Bogdanovas ir jo pavaduotoja Rasa Petrauskienė dalyvavo ugdymo įstaigų direktorių susirinkime, kuriame ragino vadovus laikytis LR švietimo, mokslo ir sporto ministerijos rekomendacijų bei atkreipti dėmesį į ugdymo proceso organizavimą šiltuoju metų laiku ir, esant būtinybei, jį koreguoti.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Algirdas Pet­ravičius „Bangą“ patikino, kad rajono švietimo įstaigose paisoma švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus rekomendacijų. „Pavyzdžiui, trečiadienį visų Gargždų mokyklų mokiniai išsiskirstė 13 val. Ket­virtadienį-penktadienį ugdymo procesas vyks nuotoliniu būdu Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijoje. Kiekviena įstaiga sprendžia dėl atitinkamų priemonių taikymo“, – teigė A. Petravičius. Anot jo, nutraukti mokslo metų negalima, tačiau galbūt vertėtų pamąstyti, ar ne geriau mokslo metus ilginti, pradedant mokytis ne nuo Rugsėjo 1-osios, o nuo rugpjūčio mėnesio. Dažniausiai šis mėnuo jau būna vėsesnis. Tai turi būti sprendžiama valstybiniu lygmeniu“, – kalbėjo Švietimo skyriaus vedėjas.

Vėdinimo sistema negelbsti

Anot A. Petravičiaus, nė viena rajono švietimo įstaiga neturi kondicionavimo sistemos. Tačiau „Bangos“ redakcija sulaukė „Minijos“ progimnazijos moksleivės mamos skambučio. Moters žiniomis, švietimo įstaigoje, kai ši buvo modernizuojama, buvo įrengta kondicionavimo, rekuperacinė sistema, tačiau pastaroji esą neįjungiama, taupomos lėšos.

„Minijos“ progimnazijos direktorius Julius Gindulis, išgirdęs tokias kalbas, akcentavo, kad progimnazijoje yra įrengta ne kondicionavimo, o vėdinimo sistema, tai visiškai skirtingi dalykai. Be to, užtikrino netaupąs mokinių sveikatos sąskaita. „Tėvai įsivaizduoja, kad įmanoma atšaldyti patalpas. Tačiau tai ne kondicionierius. Vėdinimo sistemą naudojame kiek įmanoma, tačiau kai lauke tvyro toks karštis, šiluma plūsta vidun ir norimo efekto nėra. Vėdinimo sistema yra įjungta, ji pasiteisino sporto salėje. Žiemą, kai vyksta masiniai susibūrimai, galima pravėdinti patalpas, taip pat aktų salėje“, – aiškino J. Gindulis. Jo pavaduotoja ugdymui Lina Zubauskienė vis dėlto atkreipė dėmesį, kad vėdinimo sistemos įrengimas sumažino progimnazijos erdves, taip pat nemažai kainavo, o norimo efekto šiuo metų laiku nėra.

Kainavo per 212 tūkst. Eur

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vedėjo pavaduotoja Aistė Daukantienė: „Minijos“ progimnazijoje atliekant modernizavimo darbus vėdinimo sistema buvo įrengta už 212 859,12 Eur. Ši sistema užtikrina oro cirkuliaciją, šaltuoju metų laiku oras yra pašildomas. Vėdinimas modernizuotose/rekonstruotose švietimo įstaigose yra privalomas. Kondicionavimo sistema mokykloje įrengta nebuvo, nes vadovaujantis teisės aktais ji yra neprivaloma.“

J. Gindulis pridūrė, kad pamokos įstaigoje yra trumpinamos, suderintas ir visų trijų Gargždų mokyklų mokinių pavėžėjimo klausimas. Kai dar nebuvo tokios kaitros, užsiėmimai vyko ir lauke, buvo keičiamos erdvės, ugdymo procesas vykdytas, atsižvelgiant į klimato sąlygas.

„Mokiniai bet kuriuo metu gali atsigerti vandens valgykloje. Meniu taip pat pakoreguotas, siūloma lengvesnių patiekalų, vaisių kokteilių ir pan. Žinoma, populiarumo viršūnėje yra šaltibarščiai“, – šypsodamasi pasakojo pavaduotoja ugdymui L. Zubauskienė.

Trumpina pamokas

Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos direktorius Antanas Alčauskis „Bangai“ atvirai sakė, kad esant tokiems karščiams logiška būtų apskritai nutraukti ugdymo procesą. „Tačiau valgykloje yra suplanuotas maitinimas, užsakyti produktai, kurie, nutraukus ugdymo procesą, sugestų. Tad kol kas apsiribojama pamokų laiko trumpinimu. Tiek praėjusios savaitės ketvirtadienį-penktadienį, tiek šią savaitę nuo trečiadienio pamokos vyko trumpiau“, – teigė A. Alčauskis. Anot jo, karščiams ne slūgstant, o toliau mušant rekordus, kai kurie mokiniai tiesiog nėjo į mokyklą, tėvai už tai prisiėmė atsakomybę.

„Mokslo metai buvo pailginti ir šiemet ugdymas buvo suplanuotas iki birželio 21 d. Pedagogai išties buvo suplanavę veiklas, tačiau oro sąlygos neleidžia jų įgyvendinti“, – pripažino Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos direktorius. Anot jo, laimei, kad pradinukų mokslo metai jau baigti.

Gargždų „Kranto“ pagrindinės mokyklos direktorius Egidijus Žiedas „Bangos“ korespondentei pripažino, kad mokymasis esant tokiems karščiams išties pažeidžia higienos normas, tad pamokos taip pat trumpintos, mokiniai galėjo neiti į mokyklą. Tačiau dauguma vis tiek pavyzdingai lankė, argumentuodami, jog švietimo įstaigoje susitinka su draugais.

Darželiuose sunku tvertis

Nenumaldomas karštis kelia pavojų ne tik mokinių, bet ir pačių mažiausiųjų darželinukų sveikatai. Gargždų lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ direktorė Elena Ačienė teigė, jog lauke situacija dar pakenčiama, nes pakankamai dėkinga darželio teritorija: daug medžių, pavėsio. Tačiau sunkiausia atėjus pietų metui tose grupėse, kur miegamieji sujungti su bendromis patalpomis, yra vos ištveriamas karštis. Vaikai nemiega, o vartosi ir vis geria vandenį.

Pirmajame pastato aukšte situacija geresnė, tačiau antrajame yra kokios 4 grupės, kuriose kaitra ypatingai vargina. Kondicionavimo sistema, anot E. Ačienės, išties būtų išeitis. „Tačiau jei kaitra bus tik kokią savaitę, ar verta tiek investuoti. Kita vertus, klimatas vis šiltėja, būtina užtikrinti vaikams geras sąlygas, nekenkiančias sveikatai“, – svarstė įstaigos direktorė.

Skaitytojų nuomonės

Socialiniame tinkle „Facebook“, Klaipėdos rajono laikraščio „Banga“ paskyroje, skaitytojai išsakė tokias nuomones dėl mokymosi alinant karščiams.

Raimonda: „Vyresni vaikai dar geba savim pasirūpinti, bet darželiuose kokia padėtis, niekam neįdomu, gaila ir vaikų, ir auklėtojų. Grupių pietinėje pusėje langai užtemdyti, vaikai leidžia laiką prietemoje ir dar tvankumoje, pažeidžiamos higie­nos normos. Bent pietinių pusių grupės ar klasės turėtų būti kondicionuojamos. Žinoma, tai laikina, nors vėdinimo sistemos nerasta nė viename rajono darželyje, bet sveikatai žala gali būti padaroma. Įdomu, kur žiūri Visuomenės sveikatos centras? Ir dar žadama didinti vaikų skaičių grupėse!? Ar bent sąžinės nors kiek turi mūsų valdininkai? Metas bendruomenei suklusti ir pasirūpinti savo ir vaikų gerove.“

Renata: „Žinau vieną gimnaziją Klaipėdoje, kur vyko šiandien (trečiadienį – aut. past.) sporto šventė. Tai leidau namie pasportuot su knyga po kondicionierium. Nors yra ir parkų mieste, ir muziejų šaltų, kažkaip nesiseka organizuot veiklos ne keptuvėse. Juk galėjo sporto šventę prie karjero ar jūros padaryt, būčiau ir aš nuėjus.“

Ilona: „Mokosi keptuvėje.“

ĮDOMU

• Šie mokslo metai 5–8 kl. mokiniams truks 185 mokymosi dienas. Dauguma mokyklų ugdymo procesą baigs birželio 21 dieną. Kada baigiasi mokslo metai, priklauso nuo to, kaip intensyviai buvo organizuotas ugdymo procesas konkrečioje mokykloje, pvz., dalis mokyklų šiais metais mokslo metus pradėjo šeštadienį, t. y. rugsėjo pirmąją, dalis pradėjo pirmadienį – rugsėjo 3 d., taip pat kai kurios mokyklos rengė edukacines veiklas šeštadienį – tad jos mokslo metus baigia atitinkamai kiek anksčiau.
• Maždaug prieš dešimtmetį Lietuvoje mokslo metai truko 195 dienas, vėliau ėmė trumpėti.

Agnė ADOMAITĖ

A. VALAIČIO nuotr.